Ekonomistas: to niekas negalėjo paaiškinti

Plačiau apie pokyčius pakomentavo „Swedbank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Kokios jūsų mintys išgirdus apie tokį darinį kaip Maisto taryba?

– Neaišku, kokios bus jos funkcijos, nes, prieš kalbant apie maisto prekių kainų problemą ar įperkamumo klausimus, pirmiausia reikia suprasti, kokia yra problema, kokios jos priežastys. Tik tada galima diskutuoti apie sprendimo būdus. Tai, kad į tarybą susirinks skirtingų sektorių atstovai, greičiausiai yra labiau bandymas parodyti, kad kažkas daroma, tačiau ne visiškai suprantant, kur slypi problemos esmė.

P. Peleckio/BNS nuotr.

– Tarybą formuos Žemės ūkio ministerija, o ją sudarys prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai ir mokslininkai. Visi, išskyrus mokslininkus, yra suinteresuoti uždirbti. Tai kaip jie toje taryboje susitars? Gal jiems bus pavesta vieniems kitus stebėti, tačiau, ar nepamatysime daugiau konfliktų nei naudos vartotojams?

– Daugelis Vyriausybių bandė problemas spręsti steigdamos darbo grupes, tarybas, tačiau dažnai tai baigiasi daug diskusijų ir mažai rezultatų. Manau, kad Lietuvoje reikia nepriklausomų analitinių centrų, kurie galėtų pateikti aiškius atsakymus dėl kainų kilimo priežasčių – kas, kodėl ir kaip. Tuomet politikai galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prieš kelis metus tyrė maisto produktų kainų kilimo priežastis ir pateikė tam tikras išvadas. Ši institucija turi daug kompetentingų ekonomistų ir būdama Eurosistemos dalimi yra atsakinga už kainų stabilumą. Tad Vyriausybė galėtų užsakyti tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kurios kainos yra neadekvačios ir dėl kokių priežasčių. 2024 metų kainų statistika nerodė didelių kainų šuolių, išskyrus pieno produktus, kurių kainos pakilo daugiausia dėl žaliavinio pieno brangimo.

– Paaiškinkite, kaip galima reguliuoti kainas rinkos ekonomikoje?

– Pavyzdžiui, Kinija turi strateginį kiaulienos rezervą. Kalbant apie kai kuriuos maisto produktus, kurių paklausa ir pasiūla labai svyruoja, galima svarstyti jų rezervų kūrimą. Kodėl susidarė pieno produktų trūkumas ir žaliavinio pieno kainų šuolis, galėtų atsakyti analitiniai centrai. Galbūt Lietuvoje egzistuoja investicijų barjerai, dėl kurių trūksta pieno ūkių arba mažieji ūkiai yra išstumti iš rinkos. Neatsakę į šiuos klausimus, negalėsime rasti sprendimų. Per pastaruosius trejus metus, nuo 2022 metų pradžios, pieno produktai Lietuvoje pabrango apie 50 proc., mėsa – apie 40 proc., o žuvis, daržovės ir vaisiai – apie 25 proc. Minimalus atlyginimas per tą patį laikotarpį padidėjo 45 proc. Kainų kilimą lėmė didėjančios darbo sąnaudos, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į žaliavų, energijos išteklių, kuro ir pelno maržų pokyčius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šiuo metu maisto prekių kainos kyla?

– 2024 metais beveik visų maisto produktų kainos nepadidėjo, išskyrus pieno produktus, kiaušinius ir kai kuriuos vaisius bei daržoves. Tačiau svarbu vertinti ne tik vienerių metų pokyčius. 2022–2023 metais kainos smarkiai išaugo, o šio šuolio negalėjo paaiškinti nei žaliavų, nei energijos išteklių brangimas. Nors 2024 metais kainos nebrango, daugelis gyventojų nėra patenkinti, nes prieš tai jos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Šiuo metu kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje yra tokios pat kaip Vokietijoje. Dalis šių kainų pokyčių turi objektyvių priežasčių, tačiau dalis – ne. Problemoms spręsti reikėtų analitinių įžvalgų, o ne tik diskusijų tarybose.

– Vyriausybė savo programoje žada įvesti lengvatinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams. Ekonomistai dažnai kritikuoja PVM mažinimus ir teigia, kad nauda bus tik trumpalaikė. Ar jūs sutinkate?

– Manau, kad konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje yra nemažai, priešingai nei tai galvoja kai kurie politikai ar gyventojai, tai turbūt nemažą dalį tos PVM lengvatos pasiimtų galutiniai vartotojai, bet patirčių yra labai įvairių. Pati Europos Komisija yra dariusi tyrimus ir vienose valstybėse didžioji dalis lengvatos atitenka gamintojams, tiekėjams ir prekybininkams. Sunku prognozuoti, kaip būtų Lietuvoje. Dabartinė Vyriausybė ieško būdų padidinti biudžeto perskirstymą, finansuoti krašto apsaugą, socialinę ir sveikatos apsaugą bei viešojo sektoriaus atlyginimus. Naujos lengvatos, kurios galėtų kainuoti kelis šimtus milijonų eurų per metus, sunkiai suderinamos su šiais tikslais. Vienintelis kelias būtų didinti bazinį PVM tarifą, tačiau mažinti jį daugeliui maisto produktų, kad nenukentėtų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.