- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos (ES) žaliajame kurse ir tvarių statybinių medžiagų naudojime.
Pasak Aplinkos ministerijos ir savivaldybių vadovų, taršus statybų sektorius per artimiausius metus turės persiorientuoti į tvarius sprendimus. Tam šiuo metu ruošiami viešųjų pirkimų, taršą, medžiagų perdirbimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.
Ketvirtadienį specialiai šiems klausimams aptarti rengta viešojo bei privataus sektoriaus diskusija „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros darbotvarkė“.
Pirmieji pokyčiai viešųjų pirkimų srityje
Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos turės sudaryti bent 50 proc. Pasak aplinkos apsaugos viceministro Dariaus Kvederavičiaus, siekiant šio tikslo ruošiami reguliaciniai pokyčiai.
„Lietuva, turime pripažinti, atsilieka nuo tendencijų Europoje. Viešojo sektoriaus laukia rimtas iššūkis – koreguoti šiuo metu statyboms galiojančius techninius reikalavimus. Pirmoji pokyčio kryptis yra renovacija. Manome, kad reguliaciniu būdu valstybė turėtų kurti didesnę paklausą tvaresnėms statybinėms technologijoms. Kita kryptis – viešieji pastatai, kur planuojama kelti žaliųjų pirkimų reikalavimus, skatinant naudoti organines konstrukcijas“, – pažymi D. Kvederavičius.
Jam antrinusio Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausias kliūtis šiuo metu kuria nelanksti viešųjų pirkimų sistema.
„Visose 60 savivaldybių vykdome daugiabučių renovaciją, naujų, visuomeninės paskirties pastatų statybą. Natūralu, kad organinės medžiagos, tarp jų mediena, galėtų būti naudojamos dažniau arba didesniais mastais. Tačiau teisinis reguliavimas, statybų reglamentai, aukštingumo klausimai mus pastato į poziciją, kad norėdami statyti koncertų salę ar baseiną, negalime rinktis. Kaip valstybė vis dar mėgstame pirkti už mažiausią kainą, negalvodami apie efektyvumą. Dabartinis reguliavimas mus pastato ant tokių bėgių, kurie neleidžia judėti ta pačia kryptimi, kaip juda Skandinavija ar Vokietija“, – sako M. Sinkevičius.
Tuo tarpu Vincas Sasnauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas, atkreipia dėmesį, kad renkantis tvarumo kryptį teks spręsti ir gaisrosaugos klausimus.
„Žvelgdami į naujas tendencijas, mes joms neprieštaraujame, tačiau saugos klausimai lieka atviri. Atsakymų nėra, kad tai būtų saugu. Proveržis yra Švedijoje, Austrijoje, Estijoje. Reikėtų pasidomėti tų šalių patirtimi sprendžiant saugos klausimus“, – sakė jis.
Statybos įmonių asociacija: sektorius tapo nenašus
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pripažįsta, kad šiuo metu šalies statybų sektorių smukdo našumo problema. Tam įtaką daro stringanti renovacijos programa, pasigendama ir valstybės institucijų dėmesio.
„Sektoriaus pelningumas šiuo metu atsilieka nuo bendro šalies vidurkio. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo renovuoti tik 304 pastatai, kai nustatytas siekis yra iki 10 kartų didesnis. ES skatinant žaliąją statybų bangą, būtina peržiūrėti viešųjų pirkimų procesus ir čia ieškoti galimybių“, – sako D. Gedvilas.
Kita opi problema, anot jo, statybinių medžiagų perdirbimas. D. Gedvilo teigimu, dabar statybų sektoriaus įmonės nėra įpareigotos elgtis tvariai ir rūpintis žiedinės ekonomikos principais.
„Prioritetas šiuo metu teikiamas estetikai ir pastato išbaigtumui. Situacija turi keistis. Pirmiausia, sukuriant specialų investicinį fondą, remiantį medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą. Antra, teisės aktai turėtų numatyti ir statybos medžiagų pasą, žymintį naudojamų medžiagų perdirbamumo indeksą“, – pažymėjo LSA vadovas.
NT vystytojai: atsiliekame dėl pasenusio reguliavimo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos ir ES senbuvės šalys gerokai liberaliau reglamentuoja statybų tvarką ir skatina tvarią statybą. Tuo metu Lietuvoje kol kas tvarūs, iš medžio konstrukcijų statomi statiniai ribojami dėl aukštingumo, todėl sektoriui tenka spręsti taršumo problemą.
„Tikimės, kad po šių diskusijų pažangių šalių vijimosi tempas bus greitas. Turėtume nedelsti ir peržiūrėti įsisenėjusius reglamentus ir juos pritaikyti prie pasikeitusios situacijos rinkoje“, – sako jis.
Lietuvos architektų rūmų prezidentas Lukas Rekevičius pripažįsta, kad žvelgiant į perspektyvą, šalies architektų šioje srityje taip pat laukia pokyčiai.
„Architektų bendruomenė iki šiol neturi daug patirties žaliojoje statyboje, nes tokia statyba labiau buvo vykdoma smulkiame kontekste – individualiose, ne visuomeniniuose pastatuose. Žinoma, visos naujos architektūrinės raiškos priemonės yra sveikintinos, ypač jei jos yra tvarios, draugiškos aplinkai, ir dar estetiškai patraukliau žiūrisi už tradicines statybos medžiagas“, – sakė jis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europarlamentarai: Europos žaliasis pasas – tik judėjimui tarp ES sienų1
Pristatydami ES planus dėl skaitmenio žaliojo pažymėjimo, Europos Parlamento nariai pažymi, kad šis dokumentas bus skirtas naudoti išskirtinai judėjimui tarp ES valstybių sienų atkurti. Tuo tarpu platesnę veikimo laisvę pandemijos metu ...
-
Ministerija: galimybių pasas orientuotas į veiklas, kurių greito atvėrimo tikėtis dar anksti
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis pažymi, kad galimybių pasas yra orientuotas į gana ribotą skaičių veiklų, kurios šiuo metu vis dar lieka uždarytos ir, tikėtina, greitu metu galimybės atsidaryti neturėtų. ...
-
Asociacija: atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus statinių kokybės ir toliau didėja
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus statomų statinių kokybės vis labiau didėja viešojo sektoriaus nenaudai. Jis taip pat pažymi, kad abejonių kelia e...
-
Registrų centras: per pastaruosius 12 mėnesių naujų įmonių registruota beveik penktadaliu daugiau1
Per pastaruosius 12 mėnesių buvo įregistruota apie 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, – palyginti su laikotarpiu prieš metus, augimas siekia 17 proc., penktadienį pranešė valstybės valdomas Registrų centras. ...
-
Siūlomi pakeitimai, užtikrinsiantys saugesnes darbo sąlygas
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais Lietuvoje buvo virš 150 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, tačiau jiems iki šiol nėra nustatyta administracinė atsakomybė už buvimą neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotinių, ps...
-
Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui paskirstyta 73 mln. eurų paramos3
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki penktadienio patvirtino 42,2 mln. eurų subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 25,77 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,95 mln. eurų. Sava...
-
Gerina Lietuvos BVP augimo prognozę: ekonomika šiemet turėtų ūgtelėti 3 proc.1
Lietuvos ekonomika šiemet turėtų ūgtelėti 3 proc., prognozuoja banko "Swedbank" ekonomistai, tačiau pabrėžia, kad prognozės daromos su prielaida, jog dauguma šalies gyventojų nuo koronaviruso pasiskiepys iki vasaros pabaigos. ...
-
NT projektus finansuojantys operatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį laiko įspūdingu
Nekilnojamojo turto (NT) projektus finansuojantys sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį laiko įspūdingu tiek pagal paskolų apimčių augimą, tiek pagal investuotojų gausą, tiek pagal finansavimo greit...
-
Vyriausybės prioritetų sąraše – valstybės valdomų įmonių pertvarka2
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą. Jo tikslas – įvertinti kiekvienos valstybės valdomos įmonės nuosavybės naudą, optimizu...
-
VMVT: Lietuva siekia vėl gauti laisvos nuo paukščių gripo šalies statusą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša kreipusis į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją dėl Lietuvos laisvo statuso dėl paukščių gripo atkūrimo. Šis oficialus statusas leistų visiškai atnaujinti pauk&...