Statybų verslas

Statybininkai keičia prioritetus

Nors darbų daug, statybininkams gyventi nelengva

Lietuvoje trūksta patyrusių statybininkų. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Pastaraisiais metais statybose įvyko nemažų pokyčių. Vienaip ar kitaip tai atsiliepė statomų objektų kainai, statybinio darbo rinkai.

Ne visi pokyčiai džiugina statybininkus ir užsakovus. Užsakovai skundžiasi, kad darbai gerokai pabrango. Statybininkai skundžiasi, jog liko mažiau kvalifikuotų darbininkų, pabrango degalai, elektra, padidėjo darbų savikaina. Kai kurie klaipėdiečiai skundžiasi, kad pavieniai statybininkai ir „ūkiniu būdu“ dirbantys specialistai dažniau palieka broką.

Patraukė uždarbiauti

Pokyčiai statybose prasidėjo po gegužės 1-osios, kai Lietuva įstojo į ES. Sąlygos mūsų piliečiams įsidarbinti ES tapo liberalesnės. Daugelis Klaipėdos statybos įmonių vadovų sako, jog trūksta kvalifikuotų darbininkų. Bendrovės „Plienas“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Palujauskas sakė, kad daugelis patyrusių statybininkų išvažiavo uždarbiauti į užsienį: „Ten atlyginimai kelis kartus didesni, o tai – svarbiausias veiksnys“.

Bendrovės „Pamario troba“ vadovas Juozas Raišutis mano, jog uždarbiauti į ES išvyko nedaug statybininkų - maždaug 10 proc. J. Raišutis sutiko, kad juos skatino ekonominės priežastys: „Viską lemia atlyginimas. Lietuvos statybininkų jis kol kas gerokai mažesnis nei ES“.

Paradoksas

J. Raišutis mano, kad per penkerius metus Lietuvoje statybų padaugėjo dvigubai, todėl galima kalbėti apie šakos pakilimą. Galima spėti, kad kuo daugiau statoma pastatų, tuo didesnės statybos kompanijų pajamos. Todėl turėtų didėti ir statybininkų atlyginimai. Tačiau statybininkai ir toliau važiuoja uždarbiauti.

„Brangsta betonas, plytos, degalai. Didėja ir darbų įkainiai“, - sakė J. Raišutis. „Padidėjo ir statybininkų atlyginimai, - pripažino A. Palujauskas. - Pagal visus normatyvus nuo šių metų liepos jie padidėjo 17 proc.“ Vieno statybos bendrovės „Rekosta“ skyriaus vadovė pripažino, kad nors statybinės medžiagos pinga, darbų kaina didėja. Kitas paradoksas – nepavyksta taip padidinti įkainių, kad padidėtų ir eilinių statybininkų atlyginimai. „Atliekant biudžetinių organizacijų užsakytus darbus, tenka paisyti Vyriausybės patvirtintų įkainių. Be to, statybos paslaugų rinkoje didelė konkurencija“, - sakė „Rekostos“ skyriaus viršininkė. Ir A. Palujauskas mini užsakovų, bandančių taupyti visose srityse, kaprizus.

Priima nepatyrusius

Stingant specialistų, į įmones priimami nepatyrę darbininkai, kartais darantys klaidų. Statybininkų ieškoma kaimuose, tarp vakarykščių statybininkų mokyklų absolventų. Vienos statybos firmos vadovas sakė, kad, stokodami patyrusių darbuotojų, jie ryžosi eksperimentui: „Išspausdinome skelbimus Skuode, Mažeikiuose, Akmenėje, surinkome 30 žmonių.

Po dviejų mėnesių 13 žmonių atleidome, iš jų 7 – dėl girtavimo ir vagysčių“, - sakė vadovas.

Menkai kvalifikuotiems darbininkams galima mokėti mažiau nei patyrusiems. Tačiau, vadovo nuomone, visada yra galimybė, kad nepatyrę darbininkai pridarys broko. „Jie gali dirbti tik nuliniame darbų cikle, maišyti betoną“, - sakė vadovas. „Geriau daugiau mokėti patyrusiems, kad nepabėgtų į Vakarus, negu vilioti iš kaimų. Nekvalifikuoti stato ilgiau, nors terminai spaudžia. Reikia skubėti grąžinti ir kreditą, todėl geriau kviestis patyrusius. Tai didina darbų savikainą, bet kartais taupyti neverta, - teigė vadovas. - Statybininkus iš kaimų reikia mokyti, be to, savo sąskaita. Nėra garantijų, kad jie neperbėgs pas konkurentą.“

Taupo samdomų darbuotojų dėka

Statybininkai nemėgsta pasakoti, kaip jie taupo ir kieno sąskaita mažina darbų savikainą, nes vieni metodai – abejotini, kiti – draudžiami, o treti – komercinė paslaptis. Didelės įmonės taupo darbininkų atlyginimų, taip pat pridėtinių išlaidų (eksploatacijos, medžiagų saugojimo, įmonės apsaugos) mažinimo sąskaita. Kai tokia didelė konkurencija, daugumai tenka atsisakyti dalies pelno.

Nedidelės statybos įmonės ne viską sumoka nepatyrusiems darbininkams, ne visada teisingai įformina sutartis, taupo iš mokesčių. Kai kurie statybininkai taupo naudodami blogos kokybės medžiagas arba atsisako vienų ar kitų technologijų. Nedideli objektai statomi vadinamuoju ūkiniu metodu. Užsakovas samdo darbų vykdytoją, o šis kviečia pavienius meistrus, turinčius patentus. Individualaus gyvenamojo namo statytojas „Klaipėdai“ skundėsi, kad jeigu ne darbų priežiūros specialistas iš šalies, atlikęs techninę priežiūrą, jis nebūtų išaiškinęs meistrų padaryto broko šiltinant sienas ir perdangas.

Daro broką

Štai pavyzdys, kaip viename bute buvo montuojama virtuvės ventiliacija. Klientas pastebėjo, jog virtuvė drėksta. Paaiškėjo, kad meistras pernelyg žemai virš viryklės pakabino garų rinktuvą, ištraukimo vamzdį įstatė į ventiliacijos kanalą, nepalikęs grotelių pasyviai oro cirkuliacijai. Patalpa buvo nepakankamai vėdinama, todėl pradėjo pelyti.

Teritorinio planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Stasys Astrauskas sakė, kad beveik visi skundai tik dėl blogai pagamintų ir sumontuotų plastikinių langų. Pablogėjusios darbų kokybės jis nesieja su masiniu statybininkų vykimu uždarbiauti į ES šalis. „Brokas dažnai daromas neišmanant technologinių procesų. Kai kurie statybininkai yra blogai pasirengę teoriškai, neturi patirties. Netaisyklingai šiltina pastatus, drėksta perdangos, įsiveisia grybelis“, - sakė S. Astrauskas.

Reikia atvykėlių

Susidarė aklavietė, kai lietuviai statybininkai nenori dirbti už grašius, o darbdaviai nenori ar negali jiems didinti atlyginimų. „Gali būti, kad Lietuvos statybininkų atlyginimas patenkins jų kolegas iš Baltarusijos ir Ukrainos. Mūsų žmonėms galbūt tiks Airijos ar Didžiosios Britanijos darbininkų atlyginimai, kurie tų šalių matu taip pat nėra dideli“, - sakė A. Palujauskas.

A. Palujausko nuomone, lietuvių statybos įmonės negali iki begalybės „pačios save dusinti“: „Neįmanoma amžinai konkuruoti tik mažinant savo pelną. Metas imtis kitų metodų“. „Įstojus į ES, einama prie to, kad statybų kainos pas mus bus maždaug tokios pat, kaip ir ES, - sakė J. Raišutis. - Darbų apimtys tikrai didės.“ Ar Lietuvos statybininkų atlyginimai taps tokie, kaip ir jų kolegų Vakarų Europoje, J. Raišutis nebandė spėti.