Statybas ant kvarco klodų įteisinančios pataisos – tik Anykščių šiltnamiams

Iniciatyvos kritikai rodo į šiuo metu Anykščių rajone baigiamus statyti didelius šiltnamius, kurie neteisėtai statomi ant kvarcinio smėlio išteklių.

Baiminamasi, kad įteisinus statybas, telkiniuose ateityje bus sunku išgauti kvarcą, smėlį ir kitus išteklius, nes nugriauti statinius nebus paprasta. Be to, įteisinus Anykščiuose statomus šiltnamius, kiltų grėsmė, kad po keliolikos metų šalis neturėtų galimybių išgauti savo kvarco, jį tektų brangiai importuoti. Maža to, statybas jau yra palaiminęs teismas, kurio sprendimas paremtas dar tik planuojamu Seime svarstyti įstatymo pakeitimu.

Žemės gelmių įstatymo pataisų autoriai tikina, kad pakeitimai, kuriais siūloma leisti nesudėtingų statinių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose, leis išnaudoti laisvus žemės plotus. Jie teigia, kad siūlomos pataisos ir šiltnamių statybos Anykščių rajone yra tik sutapimas.

Parlamentaro konservatoriaus Sergejaus Jovaišos kartu su kolegomis Pauliumi Saudargu ir Stasiu Šedbaru parengtos įstatymo pataisos, kurias Aplinkos ministerija kiek pakeitė, aktualios ūkininko Audriaus Juškos Anykščių rajone statomiems beveik 10 mln. eurų vertės šiltnamiams, kurie kyla virš stiklo pramonėje naudojamų kvarco klodų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybas teisme buvo sustabdžiusi, tačiau vėliau su ūkininku ir statybos leidimą išdavusia Anykščių valdžia susitarta taikiai.

Asociacija: reguliavimas skirtas tik vienam ūkio subjektui

Bene labiausiai siūlomas pataisas kritikuoja Lietuvos karjerų asociacija, kuri Aplinkos ministeriją paragino atsisakyti nereikalingo reguliavimo. Asociacijos vadovo teigimu, pakeitimai sukels daug problemų ir apsunkins priėjimą prie naudingųjų iškasenų.

„Siūlomas teisinis reguliavimas mums nesuprantamas. Lietuvos teritorijoje naudingosios iškasenos užima tik apie 3 proc. šalies teritorijos, didelė jų dalis yra po miškais. Manome, kad tikrai galima rasti statyboms kitas vietas, kurios netrukdytų ateityje išgauti naudingųjų iškasenų. Įstatymo projektas yra visiškai nereikalingas, perteklinis, jis nieko nereguliuoja, o tik blogina sąlygas“, - BNS sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis.

Jis aiškino, kad įstatymo pataisų iniciatorių S.Jovaišos, P.Saudargo ir S.Šedbaro projektui Vyriausybė su pastabomis pritarė birželio pabaigoje. Svarstant Seimo Aplinkos apsaugos komitete, projektas buvo papildytas ir įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, tačiau birželio pabaigoje jis atsiimtas, o liepos pabaigoje Aplinkos ministerija viešam svarstymui pateikė jau trečią pataisų variantą.

„Jau prieš pusmetį prasidėjo įstatymo rengimas, judinimas ir išėjo trys projektai, bandoma būtinai pasiekti tos redakcijos pakeitimą, kuris, mūsų nuostabai, leidžia statybas ant gamtos išteklių. (...) Mūsų surinkta vieša informacija akivaizdžiai rodo, kad įstatymas keičiamas dėl vieno ūkio subjekto neteisėtos veiklos įteisinimo“, - BNS kalbėjo A.Bartulis.

Šiuo metu įstatymas numato, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Jį siūloma papildyti nuostata, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti šiltnamius ir kitus nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius ir sodo namus.

Numatoma, kad statybos gali būti pradėtos, statytojui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pasirašius sutartį ir pateikus banko garantiją. Be to, projektas numato, kad ant gamtinių išteklių pastatyti statiniai per metus turėtų būti nugriauti statytojo lėšomis, informavus jį apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą.

Siekia įteisinti nelegalias statybas?

Karjerų asociacijos vadovo manymu, įstatymą siūloma keisti išskirtinai dėl Anykščių rajone, Vikonių kaime, A.Juškos statomų šiltnamių.

„Sužinojom, kad idėja turi kitą motyvą, kad projektas rengiamas ir įgyvendinamas dėl vieno subjekto.  Mums kilo abejonė, ar reikėtų šitaip daryti. Be to, pamatėme, kad teisminiuose ginčuose dėl tų nelegalių statybų tvirtinama taikos sutartis, kurioje kalbama apie parengtą Žemės gelmių įstatymo projektą. Taigi, Seimas vos ne įpareigojamas priimti įstatymą, nes priešingu atveju taikos sutartis griūna. Visas kontekstas mus neramina, kad vienam verslui sudaromos sąlygos kito verslo sąskaita“, - nuogąstavo A.Bartulis.

Lietuvos geologijos tarnybos atstovas taip pat mano, kad įstatymą siūloma keisti dėl vieno konkretaus atvejo.

„Mums tiesiogiai to niekas nepateikia, bet ten viskas aišku, nes dar įstatymas nepriimtas, o jau sprendimai priimami, kadangi įstatymas tuoj bus priimtas, tai statyba leidžiama ir ta statyba šiandien sėkmingai baigiama. O kas bus, jeigu įstatymas nebus priimtas? Vasarą pravažiavau pro tą vietą, jau ten montuojamos kolonos, ruošiamasi stogą dengti“, - BNS sakė Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška.

Šiltnamiai Anykščių rajone su europine parama statomi, gavus Anykščių rajono savivaldybės leidimus. Statybos inspekcijai birželio pabaigoje pavyko laikinai sustabdyti statybas - rajono apylinkės teismas inspekcijos prašymu laikinai sustabdė statybos leidimą.

Tačiau rugpjūčio pradžioje tas pats Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp A.Juškos, Anykščių valdžios ir Statybų inspekcijos. Teismo nutartyje nurodoma, kad statytojas įsipareigojo, atsiradus poreikiui naudoti žemės gelmių išteklius, per metus pašalinti nuo sklypo visus statinius ir bet kokias kliūtis, galinčias trukdyti išteklių gavybai.

Taikos sutartyje pateikta nuoroda ir į Seime svarstomą Žemės gelmių įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma įteisinti šiltnamių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose.

„Mus Anykščių teismo sprendimas šokiravo. (...) Aš jau Seime Aplinkos apsaugos komitete esu pareiškęs, kad Geologijos tarnyba nepritaria. (...) Čia yra labai nešvarus dalykas. Buvo komitete S.Jovaiša, kuris yra anykštėnas. Pristatymas buvo labai trumpas ir glaustas. Kai pareiškiau abejonę, tai iš S.Jovaišos išgirdau, kad tegul Geologijos tarnyba nesirūpina, visi saugikliai bus. Tačiau patobulino pasiūlymą iki absurdo, supainiojo iki tiek, kad visiems būtų neaišku ir Seimo nariams nekiltų abejonių, kad reikia priimti“, - pasakojo Geologijos tarnybos atstovas V.Januška.

9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinių šiltnamių bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendinamas europinėmis, A.Juškos bei Šiaulių banko skolintomis lėšomis. ES paramą ūkininkams skirstančios Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, projektui buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų paramos.

Anykščių rajono apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad iki birželio pabaigos į projektą buvo investuota 2,8 mln. eurų, jis sukurs 100 naujų darbo vietų.

Šiltnamius statantis ūkininkas A.Juška BNS teigė, kad šiuo metu yra ne Lietuvoje ir žadėjo pakomentuoti vėliau. Ūkininkas priklauso 2011-ųjų pabaigoje įsteigtam žemės ūkio kooperatyvui „Agrolit“ - jį steigiant, susijungė 5 didžiausi šalies šiltnamių daržovių augintojai: „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“ ir „Kėdainių gėlės“ bei ūkininkai A.Juška ir Algimantas Žemaitis.