KT pranešė priėmęs Seimo narių grupės prašymo dalį ištirti, ar įstatymo pakeitimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Vis dėlto teismas nenagrinės prašymo ištirti, ar Vyriausybės rugpjūtį priimtas nutarimas dėl urėdijų reorganizavimo neprieštarauja Konstitucijai.

Į KT sausio viduryje kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvados dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas urėdijų skaičius.

Urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ taip pat reikalavo, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų KT.

„Reforma vykdoma chaotiškai, ministras pirmininkas kalba apie tai, kad vienas iš pagrindinių darbų per praėjusius metus buvo urėdijų partijos sunaikinimas. Aš savo ruožtu noriu pasakyti, kad šitos partijos sunaikinti nepavyko. Generalinė miškų urėdija buvo perskirstyta į Valstybinę miškų urėdiją, jos kapitonas ir padėjėjai toliau sėkmingai dirba. Tai – ne reforma, tai – įstaigos pavadinimo pakeitimas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta.

42 urėdijas apjungusi Valstybinių miškų urėdija įregistruota sausio viduryje, jos valdyba dar turi patvirtinti padalinių skaičių ir būstinę. Anksčiau Aplinkos ministerija yra siūliusi, kad būtų 26 regioniniai padaliniai, o įmonės būstinė būtų Panevėžio rajone esančiuose Katinuose.

Ministerijos duomenimis, iš daugiau kaip 4 tūkst. urėdijose dirbusių žmonių jas paliks apie 400 – jiems pasiūlyta pereiti dirbti į naują įmonę, tačiau jie atsisakė. Tokio siūlymo nesulaukė tik buvę urėdijų vadovai – sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ duomenimis, 20 urėdų pasitraukė šalių susitarimu, dar 22 buvo atleisti.