- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečią šių metų ketvirtį į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą pervesta beveik 3,9 mln. eurų už įsigytus pensijų anuitetus, o nuo veiklos pradžios – per penkiolika mėnesių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Iš šių pinigų investavimui skirta daugiau kaip 8,8 mln. eurų. Kuo sėkmingesnės investicijos, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje pensijų anuitetų išmokos didės.
Pensijų anuitetus jau įsigijo iš viso 749 gyventojai, nuo šių metų pradžios – 509. Jiems kas mėnesį mokama vidutinė 66,04 eurų dydžio mėnesio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka yra 333,38 euro, o mažiausia – 21,48 euro (pensijų anuitetas įsigytas už 5 tūkst. eurų). Populiariausias yra standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu iki 80 metų – jį įsigijo 68 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų.
Iš viso pensijų anuitetų gavėjams jau išmokėta daugiau kaip 271,6 tūkst. eurų mėnesio išmokomis.
Investicijos koreguojamos priklausomai nuo situacijos rinkose
Įsigydamas pensijų anuitetą žmogus gauna valstybės garantiją, kad visą likusį gyvenimą anuitetų išmokos nesumažės. Jei situacija finansų rinkose bus palanki, o investavimo rezultatai teigiami, išmokos gali padidėti.
„Šių metų Pensijų anuitetų fondo rezultatai džiugina, fondo turtas auga ne tik dėl gaunamų naujų įmokų už įsigyjamus pensijų anuitetus, bet ir dėl dviženklės investavimo grąžos. Deja, kaip baigsis šie metai, sunku prognozuoti, nes finansų rinkose dabar vyrauja laukimo būsena. Laukiama ne tik centrinių bankų žodžių, bet ir realių veiksmų, pradedant mažinti skatinamąjį pinigų politikos poveikį. Nerimą kelia ženkliai auganti infliacija ir energijos kainų stiprus šuolis. Tokioje aplinkoje sunku tikėtis, kad turto vertė toliau augs tokiu pat tempu, kokį matėme pastaruoju metu“, – sako „Sodros“ Pensijų anuitetų fondų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Anot D. Gerulytės, tikėtina, kad rudenį prasidės didesni pokyčiai finansų rinkose – pradės augti obligacijų pajamingumas, t.y. kris obligacijų kainos, akcijų vertė gali būti koreguojama dar stipriau nei rugsėjo mėnesį.
„Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, atitinkamai koreguojame ir investicijas – daugiau pinigų paliekame sąskaitoje (beveik 27 proc. Garantiniame portfelyje, 2,8 proc. Augimo portfelyje), investuojame į trumpesnio termino obligacijas, dažniau renkamės vertės, o ne augimo akcijas, imamės kitų veiksmų, kad sumažintume galimų sukrėtimų rinkoje įtaką Pensijų anuitetų fondui“ – paaiškina „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė.
Fondo turto vertė augo
Trečiasis metų ketvirtis Augimo portfeliui baigėsi teigiamai – uždirbta 1,92 proc., o nuo metų pradžios portfelio vertė paaugo 16,9 proc.. Vis dėlto rugsėjis buvo blogiausias mėnuo akcijų rinkoms per pastaruosius metus – per šį mėnesį Augimo portfelio vertė susitraukė 2,16 proc.
Liepą buvo patvirtintas Augimo portfelio tikslinės grąžos dydis (75 proc.), kuris pagal kiekvieną pensijų anuitetą realizuojamas trimis etapais po 25 proc.. Dėl to iš Augimo portfelio į Garantinį portfelį jau pervesta daugiau kaip 401 tūkst. eurų realizuoto pelno.
Bendrai per ketvirtį Pensijų anuitetų fondo turto vertė išaugo apie 1,46 proc., o per metus – apie 12,68 proc.
Apie 75 proc. investavimui gautų pinigų investuojama akcijų rinkose pagal Augimo portfelio investavimo strategiją, kaip lyginamąjį indeksą naudojant pasaulio išsivysčiusių rinkų akcijų indeksą MSCI World, skaičiuojamą eurais. Šiuo metu Augimo portfelio lėšos investuojamos per plačiai diversifikuotus biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Augant Pensijų anuitetų fondo valdomam turtui, daugiau dėmesio skiriama ir koncentracijos rizikos valdymui, t.y. siekiama, kad investicijos nebūtų per daug sukoncentruotos į vieno investicijų valdytojo valdomus fondus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...