- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo visuose sektoriuose, teigia „Sodra“. Visą mėnesį dirbusiųjų vidutinis atlyginimas per metus išaugo 220 eurų (16,6 proc.) iki 1539 eurų.
„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos „į rankas“ per metus išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Prieš metus jos vidutiniškai didėjo 54 eurais, arba 7 proc.
Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, grynąsias darbo pajamas šiek tiek sumažino infliacija, todėl „Sodros“ skaičiavimais, realios pajamos galėjo siekti vidutiniškai apie 950 eurų.
Jos teigimu, pernai antrąjį ketvirtį pandemija tik įsisiūbavo, per karantiną dalis žmonių neteko darbo, buvo prastovose ar turėjo nedarbingumą, dėl to bendros darbo pajamos augo lėtai. Šiemet antrąjį ketvirtį ribojimai buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.
„Yra ir objektyvios priežastys – buvo didinama minimali mėnesinė alga, pareiginių algų bazinio dydžio didinimas bei neapmokestinamo pajamų dydžio pasikeitimai“, – pristatyme sakė K. Zitikytė.
Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras darbuotojas – 46 proc. jų pajamos augo daugiau nei 10 proc., tuo metu pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc., o 23 proc. dirbančių žmonių darbo pajamos nesikeitė.
„Jei palygintume su praėjusių metų padėtimi, tuo metu buvo mažesnė dalis tų, kurių pajamos per metus padidėjo, – jų buvo apie 40 proc., ir buvo išaugusi dalis tų, kurių pajamos mažėjo 5 ar daugiau proc.“, – sakė K. Zitikytė.
Anot jos, labiausiai darbo pajamų augimą galėjo pajusti uždirbantieji mažiausiai.
K. Zitikytės teigimu, šiuo metu apie 8 proc. visų apdraustųjų (apie 86 tūkst.) uždirba mažiau nei minimali alga (642 eurai). Didžioji dalis jų – 8 proc. – dirba nebiudžetiniame sektoriuje, o biudžetinėse įstaigose tokių žmonių dalis siekia beveik 6 procentus.
Sparčiausiai atsigavo apgyvendinimo ir maitinimo veikla
Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Darželių mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų pardavėjų – 24 proc.
Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 metų birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tačiau pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – vidutiniškai 791 euras.
Tuo metu medicinos darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – šiemet birželį jų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai, kai jos augo 25 proc.
Pasak K. Zitikytės, lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai medikams buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, bet pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldai perdavė du butus, namą
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldybei perdavė du butus ir namą, kuriuose anksčiau buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos. ...
-
Vyriausybė – prieš idėją didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“1
Ministrų kabinetas nepritaria Seime svarstomam siūlymui didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“. ...
-
Prekybos tinklai pastebi per metus itin išaugusį susidomėjimą Helovinu
Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai. ...
-
Estija, Latvija ir Lietuva sutarė įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimą10
Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes. ...
-
Prašo grąžinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui: tai palies kiekvieną lietuvį7
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ketvirtadienį maitinimo sektoriaus surengtas protestas yra žinutė būsimai valdžiai. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėt...
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą1
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės2
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins10
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...