- LRT RADIJO laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių požiūris į šalies ekonomiką ir jos perspektyvas nuo krizės laikotarpio pagerėjo dar labiau nei šalies ekonominiai rodikliai, LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako bendrovės „Baltijos tyrimai“ sociologas Romualdas Mačiūnas. Tačiau, pašnekovo teigimu, lietuviai, kaip ir lenkai, išlieka pesimistiški, net jei situacija šalyje gerėja.
Šalies ekonominė ir socialinė statistika nebloga, tačiau dauguma gyventojų neigiamai vertina šalies raidos tendencijas ir perspektyvas, mano, kad šalyje viskas krypsta į blogąją pusę.
Kompanijos „Nielsen“ pasaulinio vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimo paskutinio 2015-ųjų ketvirčio duomenimis, Lietuvos gyventojai yra vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos pastaruoju metu subjuro. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito 7 balais ir pasiekė 81 punktą.
Lietuvoje daugėja gyventojų, neigiamai vertinančių šalies ekonominę padėtį. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, 6 ir 10 apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuvoje reikalai krypsta į blogąją pusę.
„Lietuviai, palyginti su ES vidurkiu, kurį laiką buvo per daug optimistiški. Šiandieną galima pasakyti, kad Lietuvos gyventojai yra optimistiškai pesimistiški. Palyginti su 2009–2010 metais, lietuvių nuotaikos pagerėjo 8 kartus. Nepasakytume, kad per tą laiką tiek pat pagerėjo šalies ekonominiai rodikliai“, – kalba sociologas.
Lietuviai panašūs į lenkus
Pesimizmą tarp Lietuvos gyventojų sociologas vadina tradicija, tendencija, sociologų stebima jau daugiau nei 20 metų.
„Jei palygintume save su kitomis šalimis, pastebėtume, kad mes gerokai skiriamės nuo estų: jie net ir krizės metu palankiau vertino situaciją. Esame panašesni į lenkus, kurie yra gana pesimistiški, net jei situacija šalyje gera. Tačiau mes ne tokie dideli pesimistai, kokie yra vengrai.
Lietuvos gyventojai išskiria, kad jiems svarbiausios socialinio teisingumo problemos, ta svarba metai iš metų nemažėja“, – kalba R. Mačiūnas.
Pesimizmas turi pagrindo
Savo ruožtu Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ekspertė Gintarė Skaistė atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojų pesimizmas turi pagrindo, nes egzistuoja „kelių greičių Lietuva“.
„Vidutinis darbo užmokestis (VDU) pastaruoju metu kilo 15 proc., tačiau uždirbančių daugiausia atlyginimai didėjo 21 proc., o uždirbančių mažiausiai – apie 6 proc. Pensijų augimas tris kartus mažesnis nei darbo užmokesčio.
Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, krizės metu, kai VDU mažėjo, pensijos sudarė 38–39 proc. jo dydžio, o dabar, kai atlyginimai kyla, ekonominė situacija geresnė, pensijos sudaro 34 proc. VDU“, – atkreipia dėmesį G. Skaistė.
Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ekspertė pažymi, kad pagal pajamų nelygybę Lietuvą lenkia tik Rumunija, Slovakija ir Estija. Pajamos labai skiriasi tarp kaimo ir miesto gyventojų. Šis skirtumas siekia 35 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...