Smulkieji verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo

Mažiau nei dešimtadalis mažų ir vidutinių įmonių pateikė arba ketina teikti paraiškas 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijoms gauti. Dar 12 proc. įmonių svarsto tokią galimybę, o trys ketvirtadaliai smulkiųjų verslininkų apsisprendė išvis nepretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Įmonių projektų finansavimas iš naujojo periodo ES fondų lėšų dar tik įsibėgėja, todėl natūralu, kad verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo. Tikėtina, kad patvirtinus daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui aktualių investicinių priemonių krypčių, įmonių entuziazmas didės. Tačiau bendros tendencijos jau aiškėja – į ES fondų finansavimą dažniausiai pretenduoja ne mažos, o vidutinės įmonės, ypač užsiimančios gamybine veikla“, – komentavo tyrimą inicijavusios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Atlikto tyrimo duomenimis, paraiškas ES fondų investicijoms pateikė arba ketina pateikti 33,3 proc. daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių ir vos 7 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių.

„Tokios tendencijos rodo, kad pats smulkiausias šalies verslas pasigenda tinkamų ES struktūrinių fondų priemonių verslo plėtrai arba skeptiškai vertina savo galimybes pasinaudoti šiais instrumentais. Ankstesniu ES fondų periodu vienu sėkmingiausių panašių instrumentų tapo verslo finansavimas iš Verslumo skatinimo fondo – lengvatinės paskolos iš šio fondo buvo suteiktos daugiau nei 1200 pradedančių ir veiklą plėtojančių smulkiųjų verslininkų“, – komentavo LCKU vyr. ekonomistas.

Investicijų iš 2014-2020 m. ES fondų galimybėmis aktyviausiai kol kas domisi gamybos sektoriuje dirbančios smulkios ir vidutinės įmonės – 26,8 proc. jų nurodė pateikusios arba planuojančios pateikti paraiškas finansavimui gauti. Tokius pat ketinimus nurodė vos 5,3 proc. prekyba užsiimančių įmonių, 8,5 proc. fizinių paslaugų teikėjų ir vos 5 proc. intelektualines paslaugas teikiančių smulkių ir vidutinių verslininkų.