Sparčiai augant darbo netekusių nekilnojamojo turto agentų, paskolų brokerių ir bankininkų gretoms, gūžiasi paslaugomis paremtos JAV ir JK ekonomikos. Tačiau pramoninių šalių popieriai ne ką geresni. Trijų didžiausių euro zonos šalių ekonomikos taip pat smarkiai šlubuoja.

Vokietijoje gamybos apimtys rugpjūčio-spalio mėnesiais krito 15,1 proc. palyginus su trimis ankstesniais mėnesiais; Prancūzijoje gamybos apimtys palyginamuoju laikotarpiu mažėjo 19,5 proc., o Italijoje - 19,5 procento.

Krizei apėmus visą pasaulį, pokyčiai eksporto rinkose paveikė ir gamybą. Vartojimas pagrindinėse euro zonos eksporto rinkose - JAV ir JK - gerokai kritęs. Besivystančiose šalyse europietiškų prekių paklausa taip pat kritusi. Visame pasaulyje žmonės įsigyja mažiau didelių pirkinių, tokių, kaip automobiliai ar nekilnojamasis turtas, dėl to bendrovės stabdo investicijas.

Namų ūkiai taip pat patiria spaudimą. Nors, palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, euro zonos vartotojai išsiskiria gana didelėmis santaupomis ir nedideliu įsiskolinimu, tačiau nerimauja ne ką mažiau. Vartotojų pasitikėjimas kritęs iki rekordinių žemumų, o bedarbystės lygis kyla net Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurios iki šiol buvo laikomos itin stabiliomis darbo rinkomis. Itin prastai atrodo Ispanija ir Airija, kuriose nedarbo lygis per pastaruosius mėnesius tiesiog šovė į viršų.

Investicinio banko "Barclays Capital" skaičiavimu, ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje metinis euro zonos valstybių BVP smuko 5 procentais. Sausio 14-ąją reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino Graikijos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš "A" į "A-". Agentūros taikiklyje atsidūrė Ispanija, Portugalija ir Airija. Bijoma, kad pirmosiose dviejose šalyse ekonomikos recesija gali užsitęsti dėl didelių darbo užmokesčių ir su tuo susijusių veiklos kaštų, tuo metu Airija turi bėdų dėl apmirusio nekilnojamojo turto sektoriaus ir valstybės įsipareigojimų bankams.

Europos institucijos ir valstybių vadovai ieško išeičių: sausio 15-ąją Europos centrinis bankas puse procentinio punkto iki 2 proc. sumažino palūkanų normą, o Vokietija pagaliau patvirtino finansinių priemonių paketą, skirtą gaivinti šalies ūkiui.