„Skype“ patirtis ir pamokos

Vakar Vilniuje vykusioje informacinių technologijų (IT) konferencijoje "Atea Action 2013" buvęs legendinės bendrovės "Skype Estonia" direktorius Tiitas Paananenas su lietuviais pasidalijo savo patirtimi ir verslo vizija – karčių žodžių nerūko.

Svarbiausia – požiūris

Daugelio pasaulio žmonių bendravimą pakeitusios įmonės buvęs direktorius konferencijos dalyviams pristatė priežastis, kodėl IT taip lėtai progresuoja Baltijos šalyse, ir pasiūlė sprendimų kliūtims įveikti.

Jis teigė, kad įmonėje "Skype Estonia" šiuo metu yra apie 450 darbuotojų. Tarp jų galima sutikti 38 tautybių žmonių. Beje, ir keturis lietuvius.

Kaip pritraukti žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių?

Pirmasis iššūkis, su kuriuo, T.Paananeno teigimu, reikia susidoroti, yra požiūris. Užsieniečiai mažas šalis liaupsina ne dėl aukštų jų pasiekimų, bet dėl to, kad būna nustebinti. Dažnai nesitikima, kad maža šalis gali daug pasiekti ir turėti.

"Kartais mes paskatiname tą požiūrį patys, kiekvieną sakinį pradėdami "Na, aš iš Baltijos regionio. Tai maža valstybė, mes bandome vystyti Rytų Europos...", užuot sakę "Aš esu iš sparčiausi besivystančio regionio iš visos Rytų ir Šaurės Europos", – kalbėjo T.Paananenas.

"Mes nežinome, kas yra gerai"

Be to, dažnai nuostabias istorijas apie mūsų šalį, kurios skaitomos užsienyje, kuriame ne mes patys. Todėl dažnai istorijos netikslios. "Mes laukiame, kol kiti jas papasakos", – priekaištavo T.Paananenas.

Jis tvirtino, kad didžiausią keblumą sukelia jau minėtas požiūris. Tik šį kartą ne kitų požiūris į mus, bet mūsų pačių į save.

"Svarsčiau, ar Europa apskritai turi galimybę varžytis šioje konkurencinėje kovoje ekonominiu požiūriu. Ar mes tikrai turime alkį ką nors daryti, konkuruoti su kitais regionais? Aš tvirtinu, kad mes to neturime. Mes nesame alkani. Vakarų Europa nėra alkana, nes ji gyvena labai gerai. Jie jau išsprendė visas problemas, gyvena padorų gyvenimą. Jie nealkani ir neištroškę.

Žinoma, kalbu metaforiškai. Rytų Europa taip pat nėra alkana. Norite žinoti kodėl? Tai mano nuomonė, neįsižeiskite, bet mes nealkani todėl, kad nežinome, kas yra gerai. Mes nežinome, kaip atrodo geri pristatymai, geros publikacijos, geri tarptautinio lygio žurnalistai. Mes tokių dalykų nežinome", – dalijosi mintimis T.Paananenas.

Konferencija nuvylė

Jis taip pat pridūrė, kad puikus pavyzdys – pati konferencija, nes ji vyko lietuvių kalba. Susirinkusiesiems svečias iš Estijos paatviravo, kad yra nuliūdęs, nes negalės nieko papasakoti grįžęs į namus.

"Aš sėdėjau čia ir nesupratau nė žodžio. Žinau "ačiū". Tai mano lietuvių kalba. Atsiprašau", – sakė T.Paananenas. Jis atkreipė dėmesį, kad konferencijos dalyvių anglų kalba gana nebloga, nes šie reagavo į jo sakomus žodžius, šypsojosi.

"Bet aš nežinau, ką papasakosiu savo kolegoms Estijoje apie konferenciją, nes ji vyko lietuvių kalba", – nusivylimo neslėpė pranešėjas.

Kalbos barjeras – viena iš ganėtinai paplitusių techninių kliūčių, kurias paminėjo T.Paananenas. Jis taip pat įvardijo nepalankius mokesčius, idėjų ateičiai, tarpdiscipliniškumo rengiant darbuotojus ar studentus trūkumą. Taip pat daugelis žmonių vis dar nesupranta, koks svarbus yra komunikavimas su aplinka.

Galima išspręsti

Tačiau vien problemų išvardijimu svečias konferencijos nebaigė, jis pasiūlė ir jų sprendimo būdus. Vienas jų, skirtas pritraukti darbuotojų iš užsienio, – pasiūlyti tai, ko jie negali gauti savo valstybėje. Kiekvienu atveju siūlymas turėtų būti vis kitoks.

Pateikdamas "Skype" pavyzdį T.Paananenas paaiškino, kad kviečiant darbuotoją iš Lietuvos pranašumas yra ir tai, jog Estija netoli. Tačiau to nepasakysi apie Italiją ar Ispaniją. Be to, dažnai pranašumą galima sukurti – galima leisti kitų tautybių žmonėms dirbti su jų šalimi susijusioje sferoje.

Edukacija – kliūtis

Norint rasti gerų ir patikimų darbuotojų, T.Paananeno įsitikinimu, pirmiausia reikia keisti mokymo sistemą. Dažnai darbdaviai susiduria su problema, kai, įdarbinę ką tik universitetą baigusį žmogų, jį turi mokyti dirbti iš naujo.

"Jiems buvo suteikta daug autonomijos, bet ta autonomija privedė prie stagnacijos", – apie universitetus kalbėjo T.Paananenas.

"Aš patikrinau, jūs turite 21 mokyklą, kuri siūlo IT studijas. Kauno technologijos universitete yra septynios magistro programos. Turbūt turite labai daug mokytojų? Kitu atveju tai destruktyvu, nes tik 25 proc. tų mokytojų yra labai geri, kiti 75 proc. – vidutinio lygio", – teigė pranešėjas.