Dėl prieštaringai vertinamo fizinių asmenų bankroto įstatymo apsispręs naujoji šalies valdžia

Paskolos išmokėti nebegalintys amerikiečiai gali atiduoti bankui namą ir pamiršti negrąžintas skolas. Tokią teisę jiems suteikia įstatymai. Lietuviai iki šiol neturi jokios galimybės atsikratyti skolų naštos. Nebent naujoji Vyriausybė ir Seimas ryšis priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą.

Eina iš rankų į rankas

Lietuvoje gali bankrutuoti tik įmonės.Verslininkai turi teisę skelbti bankrotą nesėkmingai dirbančiai bendrovei, negrąžinti skolų kreditoriams ir imtis naujo verslo. Tačiau privatų asmenį skolos lydi iki pat mirties. Jas gali tekti grąžinti net skolininko vaikams.

Idėja mūsų šalyje įteisinti fizinių asmenų bankrotą sklando jau seniai. Kelerius metus gvildenta ir vis tobulinta fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija praėjusią savaitę iš Įmonių bankrotų valdymo departamento nukeliavo į Ūkio ministeriją.

"Apie šį įstatymą kalbama jau seniai, tačiau derinti ne taip paprasta. Kol dokumentai pateko į visas suinteresuotas institucijas, praėjo maždaug metai. Labai ilgai aiškinomės su Teisingumo ministerija, be to, finansų ministras buvo kategoriškai prieš. Klausimų dar ir dabar liko, bet judame į priekį", – apie kliūtis kalbėjo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Virginijus Narvilas.

Išties šių metų balandį finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė neremiantis fizinių asmenų bankroto idėjos. "Jis kaip tik paskatintų žmones skolintis, bankrutuoti, vėl skolintis ir vėl bankrutuoti", – Seime per Vyriausybės valandą tąkart kalbėjo R.Šadžius.

Kelias dar ilgas

Vis dėlto V.Narvilas įsitikinęs, kad įstatymas reikalingas. Jei būtų kitaip, nei JAV, nei Vakarų Europos valstybės jo netaikytų. Be to, mūsų šalyje po truputį daugėja ir blogųjų paskolų. Taigi yra vilties, kad toks įstatymas įsigalios ir pas mus. Tačiau prieš tai dar reikia atlikti daug namų darbų. Vienas pagrindinių dalykų – saugikliai, kurie užtikrintų, kad fizinių asmenų bankroto įstatymu nesinaudos sukčiai, vengiantys atsiskaityti su kreditoriais.

Antstoliai dažnai susiduria su atvejais, kai žmonės, kuriuos persekioja skolų išieškotojai, gyvena prabangiai, tačiau vengia gauti oficialias pajamas, ir visas turtas registruotas ne jų vardu.

Specialistai diskutuoja, kad vienas tokių būsimo įstatymo saugiklių galėtų būti visuotinis pajamų ir turto deklaravimas. Tiesa, vos prieš mėnesį Vyriausybė tam nepritarė pareiškusi, kad šis įstatymas valstybei būtų pernelyg didelė finansinė našta.

Ar toks pat likimas neištiks ir fizinių asmenų bankroto įstatymo, sunku prognozuoti. Galbūt ši idėja sulauktų naujosios valdžios pritarimo? Tiesa, gyventojai įstatymo privalumais pasinaudotų dar negreit. Patvirtinus koncepciją, užtruktų suderinti įstatymo projektą.

"Būtina viską padaryti tinkamai, kad vėliau nereikėtų kurti krūvos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kaip yra Latvijoje. Ten Fizinių asmenų bankroto įstatymas veikia jau metus, bet nėra nė vieno oficialiai bankrutavusio žmogaus. Ir ne dėl to, kad jie gerai gyvena", – tikino V.Narvilas.

Ministerija nenuleidžia rankų

Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys neslėpė, kad iki šiol labai sunkiai sekasi būsimo įstatymo detales derinti su Vyriausybe, Finansų ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Nors Vyriausybė atmetė vienu pagrindinių saugiklių laikytą visuotinio turto deklaravimo įstatymo projektą, ministerijos sekretorius viliasi, jog fizinių asmenų bankroto įstatymas bus priimtas. Galbūt net kitąmet.

"Iš tikrųjų jau viską turime: ir koncepciją, ir įstatymo projektą, ir mokslininkų išvadas. Tiesa, kol kas oficialiai kalbama tik apie koncepciją. Projektas parengtas dar vasarį, bet jis labai keisis. Be to, šio įstatymo bijo Finansų ministerija ir bankai. Jie, manau, darys viską, kad įstatymas nebūtų priimtas. Bet tikiuosi, po mėnesio ar dvejų jau galėsime projektą pateikti Vyriausybei, – optimistiškai kalbėjo G.Rainys. – Negalima palikti žmogaus tik su dantų šepetėliu, persekioti jo visą gyvenimą tik už tai, kad šiam kažkada nepasisekė, ir versti slėpti likusį turtą perrašant kitiems."

Šalininkai akcentuoja, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas sudarytų galimybes skolininkams atsistoti ant kojų: tuomet galima atgauti daugiau lėšų nei dabar, kai jie stumiami į dar didesnę duobę ir verčiami slėpti turtą bei pajamas.

Lietuva dar nepasiruošusi?

Vis dėlto ekonomistai nėra tokie įsitikinę, kad įstatymas duotų tiek naudos, kiek tikisi jo iniciatoriai. Pati idėja esą gera. Tačiau Lietuva tokioms permainoms dar nepasiruošusi.
"Įstatymas turi savo pliusų ir minusų. Įsigaliojus šiam įstatymui žmonės būtų finansiškai geriau apsaugoti. Jie žinotų, kad nesėkmės atveju nebus išmesti iš buto, galbūt jie drąsiau imtųsi verslo ar kitų sumanymų. Tačiau tokie įstatymai turi būti priimami valstybėse, kurios turi stiprią ir skaidrią finansų sistemą, kurioje nėra tiek biurokratijos ir korupcijos, kiek pas mus. Labai abejoju, ar šiam įstatymui esame pasiruošę", – teigė banko "DnB Nord" prezidento patarėjas Vadimas Titarenko.

Jis taip pat sakė abejojąs, ar valdžios atstovai sugebės paruošti gerą įstatymą, kuriame nebūtų spragų. Analitiko nuomone, toks teisės aktas tik dar labiau komplikuotų šalies finansų sistemą.

Pagal užsienio šalių praktiką bankrotą paskelbęs asmuo gali nemokėti dalies skolų, tačiau jam tuomet labai sunku gauti paskolą ar įsigyti daiktų išsimokėtinai.

Lietuvoje vidutiniškai per metus bankrutuoja apie 700–800 įmonių. Spėjama, kad kasmet bankrotą galėtų paskelbti apie 2 tūkst. gyventojų.