Skolų akmenį po kaklu neriasi vis daugiau lietuvių: jaunimas finansinę naštą paveldi iš tėvų

Vilnietė Leonarda pusmetį beldė į antstolių ir į teismų duris, kol skolas pavyko susimažinti daugiau nei perpus. Bet karčiausia įsiskolinimo istorijoje, ne teisminės išlaidos, o gyvenimas be dujų.

„Arbatinį elektrinį pasistatėme. Sriubytės nėra, kotletukų nėra, bulvyčių nėra, nieko nėra ant stalo. Anekdotai“, – kalbėjo vilnietė Leonarda.

Senjorų skolos – už komunalines paslaugas, o jaunimas pasakoja, kaip finansinę naštą paveldi iš tėvų.

„Palikimas buvo namas, bet kad namą priimčiau, reikėjo kartu priimti ir skolas. Man 18 metų, kaip atsiskaitysiu su skolomis? Tai nepriėmiau tų skolų ir namo“, – pasakojo Didžiasalio gyventojas Ligitas.

Kredito biuras „Creditinfo“ stebi: skolų akmenį po kaklu neriasi vis daugiau lietuvių. Praėjusiais metais įsiskolinusių gyventojų padaugėjo 5 tūkst., o pačių skolų – 17 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Griežta pinigų politika, išaugusios palūkanų normos ir 3 metus ženkliai auga vartojimo paskolų išdavimas ir, žinoma, skolos, kurias generuoja ši rizikingiausia paskolų rūšis“, – aiškino „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Mokumo problemos vis dažniau keliasi ir į teismus. Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo per metus išnagrinėta 8,5 tūkst. daugiau civilinių bylų nei užpernai. O per dvejus metus – 10 tūkst.

„Padaugėjo bylų su finansiniais įsipareigojimais. Gali būti įvairiausi: susiję su paskolomis, negrąžinta paskola, dalis bylų susiję su nedideliais įsiskolinimais“, – kalbėjo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Daugėja bylų ir už nesumokėtą šiukšlių išvežimą, tokių administraciniuose teismuose išnagrinėta 17 tūkstančių.

Dėl skolų jau atsidūrus teisme, svarbu nuo jo nebėgti.

„Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Įklimpus į sunkiai grąžinamas skolas, pavyzdžiui, už būstą, bankai dar gali pagelbėti. Skolos mokėjimą atideda.

„Jeigu žmonės deda pastangas, kreipiasi, bankas suteikia trijų mėnesių atostogas, bankas dar gali pratęsti kokius šešis mėnesius“, – teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti.

Antstoliai primena, kad kiekviena skola turi palūkanas ir delspinigius.

Jei kreditorius atideda skolos mokėjimą ar išdėsto dalimis, palūkanų skaičiavimas nesustoja.

„Palūkanų dydžiai, kaip taisyklė, 5–6 procentai, bet yra ne vienas atvejis, kai palūkanų dydis – nuo 40 iki 80 procentų“, – sakė Antstolių garbės teismo pirmininkė Sonata Vaicekauskienė.

Seime jau yra siūlymas mažinti išskaitas iš dirbančių skolininkų. Iki minimalaus mėnesinio atlyginimo išskaityti 10 procentų, o nebe 20 ar 30 procentų atlygio.

Tačiau antstolė teigia, siūlomos lengvatos – gražiai supakuoti spąstai.

„Vien du kartus sumažinus išskaitas iš MMA, 2 tūkst. eurų skolos išieškojimas prailgėtų 2,5 karto, iki 59 mėnesių, o asmeniui našta papildomai padidėtų 800 eurų“, – aiškino S. Vaicekauskienė.

Šiuo metu vidutinė skolos kupra siekia nuo 1,5 iki beveik 3 tūkst. eurų.

Anot „Creditinfo“, bėda, kad už skolas išsimokama per vis ilgesnį terminą.