Skanėstai iš kaimynės pagaliau legalizuoti: ką prognozuoja ekspertai?

Nuo šiol šalies gyventojai parduodamus maisto produktus galės gaminti ir namuose, tad, tikimasi, kad tai darantys jau dabar turės galimybę išlįsti iš šešėlio. Nors ekspertai paskatą legalizuoti smulkių gamintojų veiklą vertina palankiai, tačiau abejoja, kad numatyti produkcijos apimčių apribojimai leis vykdyti pelningą verslą – veikiau tik prisidurti pajamų.

Maži reikalavimai mažiukams

Pernai priimtą nutarimą, leidžiantį su maisto gamyba susijusią veiklą vykdyti namuose, nekeičiant pastato gyvenamosios paskirties, papildė nauji supaprastinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimai.

Pagal naujuosius reikalavimus, maisto tvarkymo subjektai, jį gaminantys mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekiantys tiesiogiai vartotojams, turės pasirinkti vieną iš dviejų veiklos rūšių. Pirmoji yra kepyklos ir miltinių produktų, pavyzdžiui, pyragų, tortų, bandelių, keksiukų, sausainių ir pan., gamyba, antroji – paruoštų valgių ir patiekalų, pavyzdžiui, karštų patiekalų, šaltų užkandžių, pusgaminių ir kt. gamyba.

Komentuodami supaprastintą veiklą "Verslios Lietuvos" atstovai teigė, kad užduodami klausimai dėl verslo pradžios ir plėtros dažnai yra susiję su maisto tvarkymo veikla. Esą pastebima, kad žmonės rodo didelį norą vykdyti veiklą legaliai, tačiau vieniems dėl perteklinių reguliavimų to padaryti nepavyksta, kitiems iš viso dingsta noras imtis šio verslo.

Atsižvelgiant į gaminamo produkto rūšį ir svorį, nustatyta, kiek jų maksimaliai galima pagaminti per vieną dieną.

Pavyzdžiui, miltinės ir kreminės konditerijos gaminių, kurie sveria daugiau kaip 250 g (duona, pyragas, tortas ar pan.) per dieną galima pagaminti ne daugiau nei 5 vnt., o tokių, kurie sveria 250 g ir mažiau (bandelės, keksiukai, spurgos ir kt.), galima pagaminti ne daugiau kaip 100 vnt.

Sveriamų smulkiųjų duonos ar pyrago gaminių (pavyzdžiui, sausainių, džiūvėsių ar pan.) numatytas maksimalus kiekis – ne daugiau nei 7 kg per dieną. Gaminant patiekalus, per vieną dieną jų bus galima paruošti ne daugiau kaip 20 porcijų, pusgaminių (pavyzdžiui, makaronų, koldūnų, blynelių ir pan.) – ne daugiau nei 10 kg, o nedidelių užkandžių (pavyzdžiui, vieno kąsnio sumuštinių) – ne daugiau kaip 100 vnt.

Nors dabar veiklą galima pradėti be didelių investicijų į namų virtuvę, patalpoms keliami esminiai reikalavimai: aplinka ir įranga turi būti geros būklės, švari ir lengvai valoma, prireikus – dezinfekuojama; patalpoje neturi būti kenkėjų; būtina užtikrinti karšto ir (ar) šalto geriamojo vandens tiekimą; turi būti atliktas vandens laboratorinis tyrimas; laiku ir dažnai pašalinamos iš darbo zonos atliekos.

Nors gyvenamosios paskirties patalpose jau galima vykdyti maisto gamybą, tačiau tiems, kurie šia veikla planuoja užsiimti ne nuosavame, o dviejų butų sublokuotame name ar daugiabutyje, reikia gauti kaimynų sutikimus. Taip pat patalpos, įranga, produktai ir žaliavos turi atitikti supaprastintus VMVT reikalavimus. Prieš išduodami maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą inspektoriai vizituoja ir vertina patalpų bei gamintojo pasiruošimą.

"Verslios Lietuvos" Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovo Vytauto Adomaičio vertinimu, anksčiau vyravusi nuostata, kad reikia iš anksto užkirsti kelią visiems galimiems neigiamiems poveikiams, sukūrė perteklinius veiklos draudimus ir neproporcingus apribojimus, kurie mažino Lietuvos verslo konkurencingumą.

"Supaprastinti reikalavimai lemia lengvesnę verslo pradžią, nereikalaujančią didelių investicijų ar sudėtingo pasiruošimo. Manome, kad tai paskatins naujų verslų kūrimąsi ir bendrą verslumą visoje Lietuvoje. Vieniems toks verslo pobūdis yra papildoma veikla, kitiems – pragyvenimo šaltinis arba paskatinimas kurti didesnį verslą, atidaryti savo restoraną ar kepyklėlę", – sakė jis.

Išlįs iš šešėlio?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė patvirtino, kad nauja tvarka išties ne tik įgalins daugiau žmonių užsiimti šia veikla, bet ir leis išlįsti iš šešėlio tiems, kurie iki šiol tai darė pažeisdami galiojančią tvarką.

"Džiugina, kad tai jau ne pirmas pakeitimas, supaprastinantis maisto produktų gamybos tvarką smulkiesiems verslininkams. Maisto gamyba ilgą laiką buvo (ir veikiausiai tebelieka) viena labiausiai reguliuojamų veiklos sričių – iki praėjusių metų galimybės gaminti maistą parduoti namuose praktiškai neegzistavo. Norintieji gaminti maisto produktus parduoti turėjo, pavyzdžiui, ieškotis patalpų, turinčių atskirą įėjimą žaliavoms ir gataviems produktams bei pan. Vykdantys šią veiklą turi gerokai pasukti galvą, norėdami laikytis galiojančių taisyklių. Kai kurie reikalavimai palieka daug erdvės tikrintojų interpretacijoms – nors ir nurodoma, kad gamybos patalpų sienų, grindų, lubų, langų, durų danga turi būti lengvai plaunama (paviršius lygus, dažytas, gali būti išklota plytelių danga), toli gražu ne visos iš pažiūros tinkančios dangos gali prasprūsti pro tikrintojų filtrą", – sakė I.Valeškaitė.

Perteklinių reikalavimų atsisakymas, anot I.Valeškaitės, yra žingsnis teisinga kryptimi. Tuo labiau kad Lietuvoje smulkusis verslas ir taip susiduria su didžiule administracine našta – institutas suskaičiavo, kad 244 valandas, arba daugiau kaip 30 darbo dienų, pernai mažos Lietuvos įmonės turėjo skirti administraciniams formalumams: deklaracijoms, statistinėms ataskaitoms ir kitiems dokumentams pildyti. Tad esą nekeista, kad vengdami tokios naštos smulkieji verslininkai vengia registruoti savo veiklą, gaminius pardavinėja per pažįstamus.

Deja, gaminantiems maistą namuose palikti kiekio ribojimai kelia abejonių. Juk penki kepalėliai duonos ar 20 kibinų įmonės šventei – juokas.

Šešėlis nedings

Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidento Jaroslavo Orševskio manymu, nauja tvarka yra labai pagirtinas dalykas, kita vertus, dar nėra aišku, ar tai nebus tik palengvinimai popieriuje. Nors asmuo nebus priverstas investuoti į veiklai skirtas patalpas, tačiau jo turimos patalpos turės atitikti visus standartus, o jie esą tikrai nėra paprasti.

"Taigi, labai džiugu, kad smulkūs verslininkai arba žmonės, norintys prisidurti prie savo uždarbio, galės tai ir padaryti. Be to, ir valstybė dėl to laimės – mokesčių inspekcija gaus įplaukų ar dėl sumokėtų mokesčių, ar nusipirktų verslo liudijimų. Kita vertus, atsiranda labai daug klausimų, kas ir kaip užtikrins, kad viskas būtų daroma taip, kaip turėtų. Štai prie Rotušės matome šampaną pilstančius ir mažus sumuštinukus parduodančius žmones. Kiekvienas tas sumuštinis tikrai nėra atkeliavęs iš restoranų. Šešėlis išlieka ir niekur jis nedings. Tiesiog tiems, kas tikrai nori vykdyti veiklą, yra užsidegęs, supaprastinimai leis vykdyti veiklą legaliai", – svarstė J.Orševskis.

Rimto verslo nesukurs

"Deja, gaminantiems maistą namuose palikti kiekio ribojimai kelia abejonių, – sakė I.Valeškaitė. – Juk penki kepalėliai duonos ar 20 kibinų įmonės šventei – juokas. Gausios giminės šeimininkės turbūt daugiau maisto paruošia Kalėdų švenčių stalui. Tarnybos, žinoma, baiminasi, kad nekokybiški produktai nepatektų į rinką. Tačiau dabar egzistuoja vis daugiau informacijos šaltinių, kurie leidžia sužinoti, ko galite tikėtis pirkdami iš vieni ar kito pardavėjo, pietaudami kavinėje ar greta įsikūrusiame restorane. Tai geriau nei informacija, kurią viešai pateikia įvairios tarnybos. Neskaniai pavalgėte? Taurių švarumas kavinėje sukėlė abejonių? Po jūsų atsiliepimo socialiniuose tinkluose arba mobiliosiose restoranų apžvalgų programėlėse įstaigai arba tiekėjui gali ilgai tekti plauti dėmę nuo savo prijuostės. Turbūt retas pasidomi, kaip kavinę, kurioje yra suplanavęs praleisti vakarą, įvertino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau prieš tai valgiusiųjų atsiliepimai socialiniame tinkle – kitas reikalas", – svarstė I.Valeškaitė.

J.Orševskio manymu, supaprastina veikla veikiau leis gerai prisidurti prie gaunamų pajamų, nei kurti pelningą verslą.

"Naminėje orkaitėje vienu kartu mes daugiau nei 20 keksiukų nelabai iškepsime. Tad, jei norime pagaminti dienos leistiną normą – 100 vnt.,– turime kepti penkis kartus po 25 minutes – iš viso susidaro 2,5–3 val., o dar užtrunka sumaišyti tešlą ir t.t. Tad jeigu nori kepti didesnėmis apimtimis, nesi toks ir smulkus verslininkas – jei apimtys didesnės, galbūt atsiranda poreikis investuoti į didesnę patalpą, didesnį našumą. Kiekvienas turi paskaičiuoti, kiek gali investuoti, bet pradžia gali būti ir 100 keksiukų", – svarstė pašnekovas.

Jis taip pat akcentavo, kad nors apraše labai glaudžiai nurodyta, kokią produkciją galima gaminti namuose, tačiau keliais žodžiais aprėpiama labai didelė kulinarijos ir konditerijos dalis.

J.Orševskis sakė nejaučiantis baimės, kad supaprastinta tvarka gali sukelti chaosą, t.y. kad smulkių gamintojų atsiradimas gali pakenkti kokybės standartams ir sumažinti visos rinkos reputaciją.

Pašnekovas sakė pats jau šešerius metus turintis individualios veiklos pažymą, pagal kurią vieną ar du kartus per metus gamina renginiams. Tačiau išaugsiančios konkurencijos jis nesibaimina, mat rinka yra ganėtinai didelė – vietos užteks tiek didiesiems, tiek mažiesiems gamintojams.

"Aš manau, žmogus gali atsirinkti, ko jis nori: ar sumuštinuko, ar brangesnio gaminio. Pavyzdžiui, sumuštinukai, mano nuomone, neturėtų kainuoti pigiau 1,20 euro, nes vien jiems pagaminti reikia labai daug resursų ir laiko. Bet yra žmonių, kurie nesibodi susukti kelias tortilijas, supjaustyti jas į 20 dalių ir 40 vnt. parduoti už 20 eurų, – jie taip prisiduria pinigų. Aš į tai žiūriu tik su šypsena, nes matau savo ir tų žmonių produkcijos kokybę. Tačiau rinka yra ganėtinai didelė ir pritaikyta kiekvienam vartotojui. Manau, laikui bėgant, žmonės atsirinks, kas yra kokybiška. Ir kaip bet kuriame kitame versle, vieni turės daugiau užsakymų, kiti – mažiau, o treti pamatys, kad neverta gaišti laiko, ir veiklą nutrauks", – kalbėjo J.Orševskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ona

Ona portretas
juokinga ,kad dėl 5 kepaliukų duonos ar 100 keksiukų reikalingas kaimynų sutikimas .
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių