Lietuvos mokslininkės šią sąsają nagrinėjo daugialypės diskriminacijos kontekste. Tyrimo vadovė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė pranešime žiniasklaidai atkreipė dėmesį, kad, skaitmenizuojantis darbo paieškai ir bendravimui su darbdaviais, svarbu klausti ne tik apie prieigą prie technologijų, bet ir apie tai, ar jų nenaudojimas nesudaro papildomų kliūčių.
„E. pašto nenaudojimas savaime nepasako, ar žmogus stokoja skaitmeninių įgūdžių, ir nepaaiškina, kodėl jis neturi darbo. Tačiau 25–54 metų žmonių grupėje nustatyta sąsaja tarp e. pašto nenaudojimo ir nedarbo kelia klausimą, ar, darbo rinkai skaitmenizuojantis, visi žmonės išsaugo vienodas galimybes joje dalyvauti. Jei skaitmeninės priemonės tampa įprastu darbo paieškos ir bendravimo su darbdaviais kanalu, turime atidžiau vertinti ir kliūtis, kurios dėl to gali atsirasti“, – pranešime cituojama dr. R. Bublienė.
Skirtingi rezultatai
Tyrimo duomenimis, e. pašto nenaudojimo rodikliui padidėjus 10 procentinių punktų, 25–54 metų vyrų nedarbo lygis buvo vidutiniškai 1,09 procentinio punkto, o moterų – 1,39 procentinio punkto didesnis. Pranešime išskiriama, kad tai statistinė sąsaja, bet ji savaime nereiškia, kad e. pašto nenaudojimas lemia nedarbą.
Panašios krypties sąsaja nustatyta ir vertinant užimtumą: tose pačiose amžiaus grupėse e. pašto nenaudojimo rodikliui padidėjus 10 procentinių punktų, vyrų užimtumo lygis buvo vidutiniškai 1,38 procentinio punkto, o moterų – 1,09 procentinio punkto mažesnis.
55–74 metų vyrų ir moterų grupėse apskaičiuoti ryšiai rodė panašią kryptį, tačiau jų nepakako patikimoms išvadoms apie nedarbą ar užimtumą.
Į statistinį modelį įtraukus atskirų valstybių ilgalaikes tendencijas, 25–54 metų vyrų grupėje sąsaja tarp e. pašto nenaudojimo ir nedarbo praktiškai išnyko. Moterų grupėje pirminiame modelyje didesnis e. pašto nenaudojimas buvo susijęs su didesniu nedarbu, tačiau, pakeitus modelį, sąsaja tapo neigiama – rodė priešingą kryptį. „Šie pokyčiai rodo, kad rezultatai priklauso nuo pasirinkto statistinio modelio ir neleidžia daryti išvados, kad e. pašto nenaudojimas lemia didesnį nedarbą“, – teigia dr. R. Bublienė.
Ką iš tiesų reiškia?
Tyrime vertinta, kokia gyventojų dalis nesinaudoja internetu e. laiškams siųsti ar gauti. Tačiau e. pašto nenaudojimas savaime neparodo, ar žmogui trūksta skaitmeninių įgūdžių, ar jis renkasi kitus bendravimo būdus, ar susiduria su prieigos prie interneto kliūtimis.
„Svarbu ir tai, kad analizuoti apibendrinti 27 ES valstybių duomenys, o ne atskirų žmonių patirtys. Tyrimas atskleidžia statistines sąsajas, tačiau neįrodo priežastinio ryšio. Pvz., vėlesnių metų e. pašto nenaudojimo rodikliai statistiškai siejosi ir su ankstesnių metų nedarbu. Tai neleidžia patikimai nustatyti, kuria kryptimi veikia šie veiksniai, ir atmesti kitų galimų paaiškinimų“, – išvadą daro dr. R. Bublienė.
Taigi, rezultatai leidžia kelti klausimą, ar skaitmeninė atskirtis gali būti susijusi su nelygybe darbo rinkoje, tačiau vien šio tyrimo nepakanka atsakyti, kaip ir kodėl ši sąsaja atsiranda.
Daugialypė diskriminacija
Kaip aiškina dr. R. Bublienė, daugialypė diskriminacija apima situacijas, kai žmogaus padėtį veikia keli susipinantys diskriminacijos pagrindai, pvz., lytis ir amžius arba lytis ir negalia. Vertinant kiekvieną veiksnį atskirai, dalis nelygybės gali likti nepastebėta.
Šis klausimas svarbus ir ES teisėje. Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvoje pripažįstama, kad diskriminacija dėl lyties gali susipinti su diskriminacija dėl kitų požymių, pvz., amžiaus, negalios, religijos ar etninės kilmės, pabrėžiama pranešime.
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvoje pripažįstama, kad diskriminacija dėl lyties gali susipinti su diskriminacija dėl kitų požymių, pvz., amžiaus, negalios, religijos ar etninės kilmės.
„Ši tema aktuali ir Lietuvos teisiniam reguliavimui. Nuo 2027 m. įsigalioja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nauja redakcija, kuria į nacionalinę teisę perkeliamos Darbo užmokesčio skaidrumo ir Lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje direktyvų nuostatos. Pažymėtina, kad pirmą kartą naujos redakcijos įstatyme įtvirtinamos ir apibrėžiamos sąvokos „daugialypė diskriminacija“, „sąveikinė diskriminacija“ ir „siejamoji diskriminacija“, – dėmesį atkreipia dr. R. Bublienė.
Anot mokslininkės, atliktas tyrimas kelia svarbų klausimą Lietuvai ir kitoms ES šalims: ar skaitmeninės komunikacijos skirtumai gali būti susiję su nevienodomis galimybėmis įsidarbinti? „Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų išsamesnių duomenų apie žmonių skaitmeninius įgūdžius, darbo paieškos patirtį ir darbdavių sprendimus. Tai padėtų nustatyti, kokių kliūčių kyla žmonėms, kurie nesinaudoja įprastomis skaitmeninės komunikacijos priemonėmis, ir kaip tai veikia skirtingų žmonių grupių galimybes darbo rinkoje“, – teigia dr. R. Bublienė.
Naujausi komentarai