- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį patvirtino jo pirmininko Mykolo Majausko siūlymą padidintą pelno mokestį daugiau nei 2 mln. eurų metinį pelną skaičiuojantiems bankams padaryti nuolatiniu. Visgi bankai šiam siūlymui nepritaria, esą stambiųjų bankų sumokamas pelno mokestis yra didesnis trečdaliu, o dabar taikomas tarifas, tapęs nuolatiniu, atbaidytų potencialius tarptautinius rinkos dalyvius.
Šiuo metu bankų uždirbamam pelnui taikomas 5 proc. punktais didesnis pelno mokestis – 20 proc., o ne 15 proc. Padidintas tarifas galioja nuo 2020 m. iki 2022 m. liepos 1 d. Pasak M. Majausko, tarifo sumažinti nereikėtų, kadangi Lietuvoje stambiausieji bankai užima didžiąją dalį visos rinkos ir yra tarp daugiausiai pelno generuojančių verslo subjektų visoje šalyje.
Anot M. Majausko, trys stambiausieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB sudaro apie 80 proc. visos rinkos.
„Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų. Tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Todėl didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų“, – BFK posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų.
Jo teigimu, pelno mokestis yra vienintelis Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių bankų indėlis į valstybės biudžetą, todėl gali būti pateisintas.
„Lietuvoje veikiantys, pavyzdžiui, skandinavų, bankai mūsų šalyje dividendų nemoka. Jų dividendai, kurie pervedami į pagrindines kompanijas, yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje iš esmės kaip verslo mokestį pagrindinį moka pelno mokestį. Pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu“, – sakė M. Majauskas.
M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad valstybė dėl padidinto pelno mokesčio bankams surinko papildomus 35,2 mln. eurų.
Bankai: tai būtų neapykantos mokestis
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje teigė, kad didesnio pelno mokesčio taikymo bankams vertėtų atsisakyti. Ji argumentavo, kad dabar bankai sumoka trečdaliu daugiau pelno mokesčio, dėl to, E. Čipkutės vertinimu, dabartinis apmokestinimas nėra teisingas.
„Visas verslas Lietuvoje moka 15 proc., o reikšmingi keli bankai turėtų mokėti 5 proc. punktais netgi didesnį pelno mokestį, t.y. netgi 33 proc. didesnis mokestis, negu moka visi kiti. Labai sunku būtų kažkaip įžvelgti mokesčių teisingumą tokioje didelėje mokesčio disproporcijoje, lyginant su kitais subjektais. Tai visgi labiau panašėja į neapykantos mokestį bankams“, – pažymėjo E. Čipkutė.
LBA vadovė taip pat akcentavo, kad bankų koncentracija padidėjo, kadangi Lietuvoje liko tik keli reikšmingi bankai, kai per pastaruosius penkerius metus iš šalies pasitraukė trys stambieji rinkos žaidėjai. Didesnis pelno mokesčio tarifas, E. Čipkutės įsitikinimu, jų grįžti nepaskatins. Pasak jos, kitose Baltijos šalyse mokestinės sąlygos bankams yra daug palankesnės, todėl tarptautiniai bankų sektoriaus dalyviai veikiau renkasi Estiją arba Latviją, o ne Lietuvą.
„Šis mokestis, akivaizdu, kad ribos reikšmingų bankų atsiradimą Lietuvoje. Vietoj to, mes siūlome pasižiūrėti į tikrąsias priežastis, kodėl iš Lietuvos išeina bankai ir kodėl nesteigiamos čia yra būstinės bankų, kurie veikia mūsų regione, o dažniau pasirenkamas Talinas ar Ryga, bet ne Vilnius“, – teigė LBA prezidentė.
BFK bendru sutarimu pritarė M. Majausko pasiūlymui. Sprendimą Seimas turėtų priimti dar šioje parlamento sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...