Šiuo metu bankų uždirbamam pelnui taikomas 5 proc. punktais didesnis pelno mokestis – 20 proc., o ne 15 proc. Padidintas tarifas galioja nuo 2020 m. iki 2022 m. liepos 1 d. Pasak M. Majausko, tarifo sumažinti nereikėtų, kadangi Lietuvoje stambiausieji bankai užima didžiąją dalį visos rinkos ir yra tarp daugiausiai pelno generuojančių verslo subjektų visoje šalyje.

Anot M. Majausko, trys stambiausieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB sudaro apie 80 proc. visos rinkos.

„Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų. Tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Todėl didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų“, – BFK  posėdyje kalbėjo M. Majauskas.

Didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų.

Jo teigimu, pelno mokestis yra vienintelis Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių bankų indėlis į valstybės biudžetą, todėl gali būti pateisintas.

„Lietuvoje veikiantys, pavyzdžiui, skandinavų, bankai mūsų šalyje dividendų nemoka. Jų dividendai, kurie pervedami į pagrindines kompanijas, yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje iš esmės kaip verslo mokestį pagrindinį moka pelno mokestį. Pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu“, – sakė M. Majauskas.

M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad valstybė dėl padidinto pelno mokesčio bankams surinko papildomus 35,2 mln. eurų.

Bankai: tai būtų neapykantos mokestis

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje teigė, kad didesnio pelno mokesčio taikymo bankams vertėtų atsisakyti. Ji argumentavo, kad dabar bankai sumoka trečdaliu daugiau pelno mokesčio, dėl to, E. Čipkutės vertinimu, dabartinis apmokestinimas nėra teisingas.

„Visas verslas Lietuvoje moka 15 proc., o reikšmingi keli bankai turėtų mokėti 5 proc. punktais netgi didesnį pelno mokestį, t.y. netgi 33 proc. didesnis mokestis, negu moka visi kiti. Labai sunku būtų kažkaip įžvelgti mokesčių teisingumą tokioje didelėje mokesčio disproporcijoje, lyginant su kitais subjektais. Tai visgi labiau panašėja į neapykantos mokestį bankams“, – pažymėjo E. Čipkutė.

LBA vadovė taip pat akcentavo, kad bankų koncentracija padidėjo, kadangi Lietuvoje liko tik keli reikšmingi bankai, kai per pastaruosius penkerius metus iš šalies pasitraukė trys stambieji rinkos žaidėjai. Didesnis pelno mokesčio tarifas, E. Čipkutės įsitikinimu, jų grįžti nepaskatins. Pasak jos, kitose Baltijos šalyse mokestinės sąlygos bankams yra daug palankesnės, todėl tarptautiniai bankų sektoriaus dalyviai veikiau renkasi Estiją arba Latviją, o ne Lietuvą.

„Šis mokestis, akivaizdu, kad ribos reikšmingų bankų atsiradimą Lietuvoje. Vietoj to, mes siūlome pasižiūrėti į tikrąsias priežastis, kodėl iš Lietuvos išeina bankai ir kodėl nesteigiamos čia yra būstinės bankų, kurie veikia mūsų regione, o dažniau pasirenkamas Talinas ar Ryga, bet ne Vilnius“, – teigė LBA prezidentė.

BFK bendru sutarimu pritarė M. Majausko pasiūlymui. Sprendimą Seimas turėtų priimti dar šioje parlamento sesijoje.