- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Konkurencijos taryba įspėja, kad pakeitimais būtų apribota galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams, tai sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas.
Pataisos numato, kad nauja tvarka būtų taikoma tik labai mažiems, mažiems ir vidutiniams gamintojams – ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams. Jie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o perkančiosios organizacijos juos pirktų supaprastintų pirkimų ar neskelbiamų derybų būdu.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, pataisomis siekiama užkirsti kelią pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, importuotojams ir prekybos tinklams, o tai būtų naudinga organizacijoms, kurios šalia kitų viešųjų paslaugų teikia maitinimo paslaugas, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pakeitimai nepagrįstai išplečia galimybę pirkti neskelbiamų derybų būdu – taip būtų ribojama galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams.
„Nesudaromos sąlygos konkuruoti net ir tuo atveju, kai maisto produktus tiektų tarpininkai, galintys ir gebantys parengti pasiūlymą viešajame pirkime. Eliminavus konkurenciją maisto pirkimuose, tikėtina, kad jų įsigijimo kaina ženkliai išaugs“, – išvadoje dėl pataisų teigia ministerija.
Konkurencijos tarybos vertinimu, pataisos sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi ne visi „ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime bei siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio produkciją“.
„Didelė įmonė taip pat gali būti trumposios maisto tiekimo grandinės dalis ir tokiu atveju ji neturėtų būti diskriminuojama viešuosiuose pirkimuose, lyginant su kitomis mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis trumpojoje maisto tiekimo grandinėje“, – teigiama institucijos išvadoje.
Pasak ŽŪM, dabar trumpąja maisto tiekimo grandine gali naudotis tik žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai, prašantys paramos jai vystyti, ir paramos gavėjai, tačiau perkančiosios organizacijos, skelbiančios viešus konkursus, to daryti negali.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 metais paskelbta analizė atskleidė, kad maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai, o sutarčių su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis vertė siekia vos apie 2 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...