- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms.
Jį įregistravo tai numatantį pasiūlymą Šalpos pensijų įstatymo pakeitimams.
Jei Seimas pritartų M. Ošmianskienės pasiūlymui, sunkią negalią turintiems žmonėms šalpos negalios pensijos negalėtų būti mažesnės nei 354 eurai, kas šiuo metu yra absoliutaus skurdo riba Lietuvoje.
„Siūlau sunkią negalią turinčius žmones ištraukti iš absoliutaus skurdo, kad galėtume ramiai pasakyti, jog Lietuvoje sunkią negalią turinčių asmenų absoliučiame skurde nėra. Pagal žmogaus teisių principus, kiekvienas asmuo turi teisę gyventi oriai. Tai reiškia, kad sunkią negalią turintys žmonės neturėtų būti priversti gyventi absoliučiame skurde dėl aplinkybių, kurių jie negalėjo kontroliuoti. Todėl siūlau pakoreguoti šalpos neįgalumo pensijų dydžius užtikrinant jiems minimalias reikalingas lėšas pragyvenimui,“ – Eltai sakė pasiūlymo autorė M. Ošmianskienė.
Ji pastebi, kad naujos redakcijos Šalpos pensijų įstatymo projektu siekiama panaikinti skurdą, tačiau dalis sunkią negalią turinčių žmonių vis dar paliekami gyventi absoliučiame skurde.
Absoliutaus skurdo riba – minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – kasmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydis.
Kaip pastebi M. Ošmianskienė, absoliutaus skurdo riba 2023 m. yra 354 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Žmonės su sunkia negalia, dažnai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios nesusijusios su įprastu gyvenimu.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad MVPD skaičiuojamas sveikam žmogui, tačiau žmonės su sunkia negalia, dažnai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios nesusijusios su įprastu gyvenimu. Šios išlaidos gali žymiai viršyti standartines gyvenimo sąnaudas“, – sako M. Ošmianskienė.
Remdamasi šių metų 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis M. Ošmianskienė sako, kad asmenų su negalia, kurie bent kartą gavo maisto paketą buvo 23 tūkst. 305 (~10% nuo visų asmenų su negalia). Tai byloja, anot jos, apie didelį asmenų su negalia skurdą ir nepriteklių.
Jei Seimas pritartų, šalpos negalios pensijos didėtų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Kaip ELTA jau skelbė, Šalpos pensijų įstatymo pakeitimams jau yra pritaręs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Nuo 2024 m. liepos 1 d. daliai gavėjų turėtų didėti šalpos išmokos ir jos būtų mokamos, nepaisant to, ar gavėjas dirbtų. Šalpos išmokas gautų maždaug 5 tūkstančiais daugiau žmonių.
Iki šiol dirbti ir kartu gauti šalpos išmoką galėjo žmonės, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų. Seimui pritarus, situacija keistųsi ir paliestų apie 2 tūkstančius žmonių.
Padėtis reikšmingai keistųsi ir asmenų, netekusių 45–55 proc. darbingumo sukakus 24 metams, atžvilgiu. Kitaip nei buvo iki šiol, jie taip pat įgytų teisę gauti šalpos išmoką. Tokių asmenų galėtų būti iki 3 tūkstančių.
Dėl pasikeitusių koeficientų šalpos išmokos didėtų asmenims, neįgaliais pripažintiems iki 24 metų, netekusiems 45–60 proc. darbingumo – nuo 25 iki 74 eurų. Asmenims, neįgaliais pripažintiems po 24 metų, netekusiems 60 proc. ir daugiau darbingumo – nuo 15 iki 90 eurų. Tuo metu 60 proc. ir daugiau darbingumo netekusiems tėvams ar globėjams, kurie bent 15 metų slaugė namuose neįgalius asmenis, bei motinoms, išauginusioms 5 ar daugiau vaikų, – nuo 49 iki 110 eurų.
Asmenims, netekusiems 45–55 proc. darbingumo sukakus 24 metams, šalpos išmoka siektų nuo 197 iki 235 eurų.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. teisę į šalpos išmoką įgytų ir daugiavaikiai tėčiai. Tačiau šalpos išmoką šeimoje gautų tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėtis. Nuo sausio 1 d., pavėlavę kreiptis dėl šalpos išmokos skyrimo, žmonės išmoką galėtų gauti nebe už 6, o už 12 praėjusių mėnesių.
Šalpos išmokas skiria ir moka „Sodra“. Remiantis „Sodros“ 2023 m. III ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna per 62,3 tūkst. asmenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...