Siūlo NPD prilyginti minimaliai mėnesio algai

Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė ir kiti socialdemokratai sako, kad tokiu būtu gaunantys mažiausias pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas.

Įstatymo projektu NPD yra prilyginamas einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną galiojančiam MMA dydžiui.

Projektu koreguojama NPD dydžio nykimo formulė, naudojant koeficientą 0,29, kuris reikštų, kad NPD dydis projektuojant 2022 metų duomenis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 000 eurų metinių darbo pajamų, taigi apytiksliai 1,5 vidutinio mėnesio atlyginimo, taigi įtrauktų ir dalį vidurinės klasės atstovų.

Įstatymo projektu koreguojami ir atskirties grupėms taikomi NPD dydžiai. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD būtų prilyginamas 1,5 MMA dydžiui.

Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD būtų prilyginamas 1,25 MMA dydžio.

Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose, verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo diapazoną.

„Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose, verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo diapazoną. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti tik minimalius poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Projekto autoriai sako, kad siūlomi įstatymo pakeitimai gali kainuoti biudžetui apie 200 milijonų eurų, tačiau didžioji pinigų suma bus išleista vartojimui. Taip pat  Seimo socialdemokratai kalba apie netiesioginę naudą, kaip, pavyzdžiui, išmokas, valstybės paramą, kurios nereikės teikti.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taikomas 400 eurų mėnesinis ir 4800 eurų metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir palaipsniui nykstantį NPD dydį uždirbant daugiau nei minimalias pajamas numatanti formulė.

Galiojantis reguliavimas numato 645 eurų NPD dydį asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Šiuo metu 600 eurų NPD dydis taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Socialdemokratų duomenimis, minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų.