- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbantiems gyventojams, kuriuos šią žiemą gripas ir peršalimo ligos paguldė į ligos patalą, priklauso ligos išmoka – atlyginimo, kurio jie neteko dėl ligos, kompensacija. Tačiau pasiimti išmoką suskubo ne visi. „Sodros“ duomenimis, kas dešimtas sirgęs apdraustasis nepateikia prašymo ligos išmokai gauti.
„Suprantame, kad, galbūt, ne visi prisimena, jog norint po ligos gauti išmoką, reikia pateikti prašymą, todėl pastaraisiais metais ėmėmės iniciatyvos supaprastinti šį procesą.
Nuo šiol žmogus prašymą ligos išmokai gauti gali pateikti vieną kartą visiems laikams ir po kiekvienos ligos jo teikti nebereikės. Prašymo mums reikia tam, kad tiksliai žinotume, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Be to, pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių išmokos gauti nenori, todėl ją skiriame tik pateikus prašymą“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
„Sodros“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių buvo užfiksuoti 37 tūkstančiai nedarbingumo atvejų, kurių trukmė ilgesnė nei dvi dienos, ir už kuriuos „Sodra“ negavo prašymų skirti ligos išmokas.
Dalis sirgusiųjų ar slaugiusių vaikus į „Sodrą“ nesikreipė, nes žinojo, kad išmoka jiems nepriklauso, nes neturi reikiamo stažo ligos išmokai gauti. Nepaisant to, jie raginami pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, kad to daryti nereikėtų ateityje.
„Dabar, kai prašymą galima pateikti vieną kartą visiems laikams, tikimės, daugelis žmonių suskubs tai padaryti. Apskritai ragintume tokį prašymą pateikti nelaukiant ligos. Tiesiog pasirūpinti dabar, kad ateityje nebereikėtų sukti galvos“, – aiškina E. Mikutis.
Tokius prašymus jau yra pateikę beveik pusė iš 1,4 mln. apdraustųjų. Daugelis jų tai padarė net neišėję iš namų, o internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui gyventojai.sodra.lt. Tai padaryti galima ir apsilankius „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.
Kiek išmokų jau gavo
„Sodros“ duomenimis, šią žiemą, nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos, išduoti 962 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – šiek tiek mažiau nei praėjusią žiemą. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išduota 996 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Tačiau šią žiemą peršalimo ligų ir gripo epidemija įsismarkavo vasarį, kai kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po 40 tūkst. ir daugiau ligos atvejų, o pernai ligos labiau siautėjo sausio mėnesį.
Praėjusį gruodį ir šį sausį ligos išmokas iš viso gavo beveik 150 tūkst. gyventojų, jiems per šiuos du mėnesius išmokėta beveik 50 mln. eurų. Vidutinė vienos dienos išmoka siekia 25,7 euro. Apskritai, tiek išmokų gavėjų skaičius, tiek pačių išmokų dydžiai kasmet nuosekliai auga.
Išmokų gavėjų skaičius paprastai išauga nuo spalio iki kovo. Tuomet jų skaičius svyruoja nuo 70 iki 100 tūkst. per mėnesį, kai vasaros mėnesiais nesiekia 50 tūkst.
„Ligų sezono metu visuomet sulaukiame daugiau klientų užklausų, kurie domisi, kaip galėtų gauti ligos išmoką, ar ji jiems priklauso. Iš tiesų pasitaiko atvejų, kai žmonėms išmokos priklauso, bet jie jų nėra gavę, nes nepateikė prašymo.
Neretai būna, kad pateikus neterminuotą prašymą, juos pasiekia ne tik išmoka po ligos šią žiemą, bet ir pinigai už ankstesnius nedarbingumo laikotarpius per pastaruosius metus“, – sako E. Mikutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...