- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 7 iš 10 darbdavių tvirtina, kad ateityje planuoja ieškoti būtent tvarumo specialistų. Tai rodo tarptautinis tyrimas, kurio metu apklausta virš 40 tūkstančių darbdavių iš 41 pasaulio šalies. Personalo ekspertai sako, kad tvarumo specialistų netrukus vis labiau reikės ne tik dėl populiarėjančios žaliosios politikos, bet ir dėl į darbo rinką įsiliejančių Z kartos darbuotojų. Mat jiems tvarumas – didelė vertybė.
Plačiau komentavo personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ verslo operacijų vadovė Lietuvoje Evelina Latyšovič.
– Tvarumo specialistai – ateities, ar jau šiandienos profesija?
– Iš kurios pusės pažiūrėsi. Siekdami profesionaliai atsakyti į šį klausimą atlikome tyrimą, kurio metu apklausėme 39 tūkst. darbuotojų 41 pasaulio šalyje. Apklausa parodė, kad net 70 proc. darbdavių šiai dienai jau yra pasiruošę arba artimiausiu metu ketina samdyti žaliuosius talentus.
Žalioji pertvarka daro milžinišką įtaką darbo rinkoje, nes iki 2030 metų yra planuojama, kad pasaulyje bus sukurta 30 milijonų naujų darbo vietų. Yra kelios industrijos, kuriose žaliųjų talentų poreikis yra didžiausias. Tai yra, be abejonės, energetika, informacinės technologijos, finansai ir nekilnojamasis turtas. Aišku, vėjo gamyba, transportas ir logistika neatsilieka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kalbant apie žaliuosius talentus ir tvarumo specialistus, nebūčiau tokia drąsi dėti lygybės ženklo. Kodėl? Dėl to, kad žalieji talentai yra specialistai, turintys tvarumo žinių. Kalbant apie tvarumo specialistus, tai iš esmės yra profesija. Tai – specialistai, kurie nagrinėja tvarumą kaip mokslą. Būtina pabrėžti, kad yra milžiniškas skirtumas tarp šių dviejų grupių.
Na, o kalbant apie poreikį, noriu akcentuoti, kad tik 6 proc. įmonių šiai dienai turi aiškią tvarumo politiką savo įmonėse bei yra išsikėlę su tvarumu susijusius tikslus. Tai reiškia, kad tvarumo specialistams bus dar daug ką nuveikti su likusiomis įmonėmis. Tvarumo specialistai bus vedliai, kurie įmones ves nuo pat pirmų žingsnių per visą žaliąją pertvarką.
– Kai kalbama apie persikvalifikavimą, turima omenyje, kad teisininkas, administratorius, pardavėjas ar kitos dabar suprantamos specialybės, ar jie irgi turės būti žalieji, išmanyti žaliąjį kursą?
– Tame yra tiesos, bet reikia suprasti, kad būtent tvarumo specialistai yra ant bangos dėl to, kad einame per žaliąją transformaciją darbo rinkos kontekste. Tai reiškia, kad tvarumo specialistai įgauna visai kitą prasmę įmonės prioritetų šviesoje. Prisiminkime tuos laikus, kai personalo atrankas darydavo administratoriai, dabar turime visai kitą situaciją. Turime talentų pritraukimo specialistus. Ši funkcija yra matoma kaip atskira, irgi trūkstama kompetencija, kurios reikia daugeliui įmonių. Tvarumo specialistai žengia į tą pusę.
Klausimas, ar tai reiškia, kad visi turės išmanyti. Ir taip, ir ne. Faktas, kad reikės turėti supratimą apie tvarumą, žinoti, kokie yra įmonės tikslai, susiję su tvarumu, reikės prisidėti.
– Anksčiau ateities specialybė buvo informacinių technologijų specialistai, dabar – tvarumas. Šios profesijos jau reikia. Kokios dar ateities profesijos? Dirbtinio intelekto specialistas ar dar kas nors?
– Labai geras klausimas. Galbūt nekonkretinsiu, bet pasakysiu, kodėl. Darbo rinka yra drebinama įvairių vėjų, purtoma nuo A iki Z, darbdaviai turi begalę iššūkių atsilaikyti toje audroje. Iš kur tos audros atsiranda? Tai yra žalioji pertvarka, technologiniai laimėjimai, tas pats dirbtinis intelektas, yra įvairių krypčių, kurių ribose įmonės turi žiūrėti į visas puses ir stengtis prisitaikyti. Šiandien, esant tokiam dideliam talentų stygiui, neįvardinčiau nei vienos profesijos, kuri bus ant bangos ryt ar poryt, nes trūksta specialistų visose srityse.
Vis dėlto vienintelis akcentas, kurį norėčiau akcentuoti kaip priminimą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kad iš esmės laimėjimas bus sinergija tarp darbdavių ir darbuotojų. Įmonėms transformuojantis, reikia transformuotis gebančių darbuotojų. Yra begalė būdų tai padaryti, kalbant apie darbuotojus. Yra ir individualių mokymų, darbdavio siūlomų įvairių galimybių mokytis naujų įgūdžių. Gebėjimų mokytis, nes tai irgi yra atskira kompetencija, tiesiog nepraleisti progos laimėti. Ką pastebėjau apklausos metu, kad daugiau kaip 60 proc. darbuotojų dabartinę situaciją rinkoje vertina kaip bene palankiausią jų gyvenime iš darbo rinkos pasiimti viską ir save geriausiai realizuoti darbo rinkoje. Ne tik dabar, bet ir ateityje.
Tvarumas, dirbtinis intelektas eis šalia mūsų. Nėra taip, kad kelis metus bus mada, kuri praeis. Mes turėsime mokytis su tuo gyventi. Mada yra geras komentaras, apibūdinantis tai, kas vyksta dabar. Ateitis parodys, bet viskas, kas atsitinka dabar, neabejotinai turės įtaką ir ilgalaikėje perspektyvoje. Kalbant apie dirbtinį intelektą, turime įmones, kurios jį pasitelkia siekdamos efektyvesnio proceso, ką labai sveikina darbdaviai. Kalbant apie žaliąjį perversmą, žaliąjį kursą, kuris mūsų laukia, jeigu trumpai atsakant į klausimą, manau, kad su tuo dar turėsime susidraugauti ir eisime koja kojon ateinantį dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Profesorė apie šalies ekonomiką: žmonės gyvena patį geriausią laikotarpį, kiek esame gyvenę
Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. ...
-
VMVT direktorė – apie pokyčius, naujas galimybes visuomenei ir paukščių gripą3
Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu,...
-
Ekonomistai: pavyko išvengti blogiausio scenarijaus4
Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprast...
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas2
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?1
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą2
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?19
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...