- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Auga skolos už šildymą. Nors šildymo sezonas artėja prie pabaigos, tačiau iki šiol stringa kompensacijų dalybos. Didieji miestai šiuo metu svarsto dar lapkričio mėnesį gautus prašymus, tad ne vienam tenka šilumos tiekėjų melsti, kad šie skolas atidėtų. Kiek verslininkai iš šilumos sektoriaus dar turi kantrybės laukti pinigų ir kada galima tikėtis šildymo sezono pabaigos, LNK žurnalistas teiravosi Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus.
– Kada galime tikėtis šildymo sezono pabaigos?
– Tradiciškai balandžio viduryje, antroje pusėje įprastai baigiasi šildymo sezonas. Taigi nedaug liko laukti.
– Kokia oro temperatūra turėtų būti, kad jau galėtume prisukti radiatorius?
– Dabar nėra tiksliai apibrėžta, prie kokios temperatūros reikėtų išjungti šildymą. Kadangi negalime per daug atšaldyti pastatų, todėl rekomenduojama baigti šildymo sezoną tik tuomet, kai vidutinė trijų parų temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Prasidėjus energetinei krizei, kai kurios savivaldybės skelbė ir ekstremalias situacijas, šaukėsi valdžios pagalbos, kad neišgali padėti savo žmonėms. Kaip, jūsų požiūriu, miestai susitvarkė, nes šis procesas buvo decentralizuotas. Kiekviena savivaldybė bandė suktis, kaip išmano.
– Buvo ir valstybinės, nacionalinės priemonės, tokios, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas iki nulio, buvo išplėstos socialinės paramos apimtys, palengvintos sąlygos. Toks buvo valstybės žingsnis, kad padėtų visoms savivaldybėms vienodai. O savivaldybės organizavo patį įgyvendinimo procesą, taigi matome ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Mažesnės savivaldybės greitai susitvarkė – žmonės kompensacijas gavo laiku. Tuo tarpu kai kuriuose didmiesčiuose dar ir dabar nežino žmonės, ar gaus kompensacijas už šildymą. Tas chaosas, žinoma, piktina gyventojus. Na, o tos savivaldybės, kuriose buvo labai prasta padėtis, kurios degino daug dujų, gelbėjosi kaip išmanė. Pavyzdžiui, Vilnius degino mazutą ir tai šiek tiek sušvelnino išlaidas. O mažosios savivaldybės, tokios kaip Vilniaus rajonas, tiesiog iš biudžeto dotavo savo vartotojams šilumos kainas ir tokiu būdu gelbėjosi nuo šios energetinės krizės.
– Vilniuje dar tik dabar nagrinėjami lapkritį gauti prašymai dėl šildymo kompensacijų. Kiek šilumininkai yra pasiruošę laukti, nes pinigai juk nesimėto…
– Šilumos įmonės turi skolintis, nes už kurą, elektrą – už viską reikia mokėti laiku, o pajamų iš vartotojų negaunama. Tai už tas vadinamas apyvartines paskolas tenka mokėti palūkanas ir tai nėra gerai. Šiemet tris kartus daugiau gyventojų kreipėsi dėl šildymo kompensacijų. O kad jas gautų, buvo įpareigoti laiku atsiskaityti už šildymą arba sudaryti sutartis dėl mokėjimo atidėjimo. Pastarųjų sutarčių yra labai nedaug – tik keli šimtai vartotojų per visą Lietuvą. Vadinasi, kiti drausmingai moka mokesčius. Tai, žinoma, sudrausmino atsiskaitymus, todėl ta situacija nėra jau tokia bloga.
Vidutiniškai mes visada turėdavome 10–15 proc. gyventojų, kurie nesumoka laiku. Tiesa, kadangi šilumos kaina yra gerokai didesnė nei anksčiau, tad padidėjo skolų sumos.
– Tai kiek verslai gali laukti?
– Čia yra kita problema. Mes esame reguliuojamos įmonės. Ir mes, pavyzdžiui, į šilumos kainas negalime įskaičiuoti apyvartinių lėšų palūkanų. Tuomet tas palūkanas tenka dengti iš investicijų grąžos, vadinamo pelno, kuris įskaičiuotas į kainą. Dėl šių priežasčių eilė įmonių lieka be pelno, dirba nuostolingai. Tada į jas skeptiškai žiūri bankai, nenori suteikti paskolų. Tokia – bendra nacionalinė problema, kuri susijusi su šilumos ūkio reguliavimu.
– Lyginant su ankstesniais šildymo sezonais, ar padaugėjo gyventojų, kurie neišgali susimokėti ir prašo atidėti mokėjimus?
– Atskiruose miestuose situacija yra skirtinga. Vidutiniškai mes visada turėdavome 10–15 proc. gyventojų, kurie nesumoka laiku. Tokių skolininkų skaičius vienuose miestuose padidėjo, kituose sumažėjo. Kaip minėjau, gyventojus drausmina tas kompensacijų mechanizmas. Žvelgiant į visumą, didelių pokyčių nestebima – kiek anksčiau būdavo, panašiai, tiek ir dabar yra įsiskolinusių vartotojų. Tiesa, kadangi šilumos kaina yra gerokai didesnė nei anksčiau, tad padidėjo skolų sumos.
– Kiek vidutiniškai siekia atskirų vartotojų įsiskolinimas? Apie kokias sumas kalbame?
– Tokių duomenų kas mėnesį nėra pateikiama, bet tos sumos įprastai svyruoja apie 100–200 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka9
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?6
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta...
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas7
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“8
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...
-
Užbaigtas šimtmetį neregėtas ir laivybai Nemune svarbus projektas14
Įmonė „Tilsta“ neseniai užbaigė unikalų ir istorinį projektą – visame vandens kelyje nuo Kauno iki upės žiočių įrengė 553 bunas, kurios ilgam užtikrins palankias laivybai sąlygas. ...
-
Vilniuje – Lietuvos ir Belgijos energetikos ministrų susitikimas
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitinka su Vilniuje viešinčia Belgijos kolege Tinne Van der Straeten (Tine Van der Straten). ...
-
Lietuvos pramonė šiemet sumenko 6,6 proc.2
Šiemet sausį-rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis. ...