Jo teigimu, tikėtina, kad ECB palūkanų normas padidins dar kartą.
„Prieš savaitę palūkanų normos buvo padidintos 25 baziniais punktais. Jeigu klausiate, ar to gana, ar tai pabaiga, manau, kad šis padidinimas būtų per menkas, kad būtų uždarytas infliacijos augimo klausimas euro zonoje. Nebent įvyktų kažkas super pozityvaus infliacijos prasme“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.
„Kada galėtų būti padidinimas, dabar negaliu atsakyti, nieks negali atsakyti. Bet manau, kad dar vienas padidinimas yra tikrai labiau tikėtinas nei netikėtinas“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, ECB praėjusį ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2023 metų 25 baziniais punktais padidino bazines palūkanų normas, karui Artimuosiuose Rytuose stumiant infliaciją į viršų.
Pasak G. Šimkaus, rinkos dar vieno palūkanų normų didinimo tikisi rugsėjį.
„Perdavimas aukštesnių energijos ir kitų žaliavų kainų į rinką jau yra įvykęs, trumpalaikiai infliacijos lūkesčiai yra padidėję. Prekybininkų lūkesčiai dėl kainų augimo taip pat yra matomi. Labai svarbu užtikrinti, kad trumpalaikių lūkesčių pokytis netaptų ilgalaikių infliacijos lūkesčių pokyčiu“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pagal naują ECB bazinį scenarijų numatoma, kad bendras infliacijos lygis šiemet vidutiniškai sieks 3 proc. (kovą prognozuota 2,6 proc.), 2027 metais – 2,3 proc., o 2028 metais – 2 proc.
Vadinamoji bazinė infliacija, neįskaitant energijos ir maisto kainų, pagal bazinį scenarijų šiais ir ateinančiais metais turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 metais – 2,2 proc., nurodo ECB.
Šimkus: ekonomika išlieka atspari
Lietuvos bankui (LB) bloginant šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,1 proc. iki 2,7 proc. bei nekeičiant vidutinės metinės infliacijos prognozės – 5,1 proc. – LB vadovas Gediminas Šimkus sako, jog Lietuvos ekonomika išlieka atspari.
„Lietuvos ekonomika lieka atspari. Šią neapibrėžtumo bangą ji pasitinka gerai pasiruošusi, geriau pasiruošusi nei prieš kelerius metus. Atsparumą užtikrina ankstesnių metų įdirbis: tiek mažesnė priklausomybė nuo energijos kainų – iškastinio kuro, tiek nuosekliai augusios investicijos, tiek augęs darbo našumas, tiek ir kryptingas judėjimas link aukštesnės pridėtinės vertės tiek prekių, tiek paslaugų“, – pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes trečiadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vis dėlto, anot jo, pastarieji metai primena, kad ekonomika vis dažniau veikia neapibrėžtumo sąlygomis – jį didina ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, nuo jo trukmės priklausys, kaip keisis energijos išteklių kainos bei kils BVP.
Pasak G. Šimkaus, BVP augimo prognozė apkarpyta dėl ūkio susitraukimo pirmąjį ketvirtį – palyginti su 2025 metų paskutiniu ketvirčiu, ekonomika sausį-kovą smuko 0,3 proc., – o ne dėl „pablogėjusių fundamentalių tendencijų“.
G. Šimkaus teigimu, šiemet BVP vis tiek turėtų kilti gana sparčiai, jei nenutiks naujų geopolitinių sukrėtimų: „Turime subalansuotą ekonomikos plėtrą, auga tiek į paklausą, tiek į eksportą orientuotos veiklos.“
Pasak centrinio banko vadovo, šalies ekonomiką kelia stabilūs verslo lūkesčiai, didėjanti gyventojų perkamoji galia ir gera namų ūkių finansinė padėtis, taip pat stebimas sustiprėjęs paslaugų sektorius.
Pagal nepalankiausią centrinio banko scenarijų – jei smarkiai išaugs naftos, maisto žaliavų kainos, o išorės paklausa susitrauks – šalies BVP šiemet augs 2,6 proc., o vidutinė metinė infliacija – 6,1 procento.
G. Šimkaus teigimu, ruošiant naujausias prognozes nespėta atsižvelgti į šią savaitę JAV ir Irano susitarimą dėl karo užbaigimo. Vis dėlto, anot jo, nors naftos kaina po pareiškimų apie susitarimą šiek tiek sumažėjo, ji išlieka dar pakankamai aukšta.
„Svarbiausia – ne pats susitarimas, bet kaip keisis žaliavų kainos, kaip keisis lūkesčiai, kaip keisis ekonominiai dydžiai ir jų raidos trajektorija“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasak jo, nors Lietuva vis dar importuoja apie du trečdalius energijos, šalis jau yra mažiau jautri energijos kainų šokui pasaulyje, yra pajėgi valdyti rizikas: „Dabartinio energetinio šoko poveikis infliacijai ir ekonomikai turėtų būti mažesnis nei 2022 metais (kai dėl plataus masto karo Ukrainoje itin išaugo gamtinių dujų kainos – BNS).“
LB vertinimu, BVP taip pat skatins „reikšmingai didėjančios“ valdžios investicijos, pavyzdžiui, į krašto apsaugą. Šiemet bankas prognozuoja 10,1 proc. investicijų augimą, kitąmet – 3,7 procento.
G. Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją, stiprėja aukštos pridėtinės vertės sektoriai, „žinioms ir kompetencijoms imlių paslaugų“ vertė: „Augimas vis labiau remiasi veiklomis, kurios sukuria daugiau vertės ir mažiau priklauso nuo žaliavų ir energijos išteklių kainų.“
Per pirmąjį ketvirtį iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukę gyventojai atgavo 3 mlrd. eurų, o šios lėšos švelnina padidėjusių energijos kainų poveikį ekonomikai, teigė LB vadovas.
2027 metų BVP augimo ir vidutinės infliacijos prognozių centrinis bankas nepakeitė – atitinkamai 2 proc. ir 3 procentai.
Darbo užmokesčio augimo prognozę, palyginti su balandžiu, LB pagerino 0,7 proc. punkto iki 8,7 procento.
Pasak LB vadovo, artimiausius kelerius metus prognozuojamas 7–8 proc. atlyginimų augimas: „Vyksta ekonomikos transformacija tiek aukštesnės pridėtinės vertės prekėse, tiek paslaugose yra sukuriama ta pridėtinė vertė, kuri pasidalinama per darbo užmokesčio augimą.“
Be to, atlyginimų augimą skatina darbo rinkos aktyvumas – darbuotojui tenkanti sukuriama BVP dalis yra „istorinėse aukštumose“.
Bankas taip pat sumažino eksporto augimo prognozę – nuo 2 iki 0,4 proc., o importo augimo – nuo 5,4 iki 3,9 procento.
Manoma, jog 2028 metais ekonomikos augimas paspartės 3,3 proc. (balandžio prognozė – 2,9 proc.), o vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,6 proc. (2,5 procento).
Naujausi komentarai