Šilumininkas: negebėjimas susimokėti už šildymą – pareigingumo klausimas

„Gerą žinią atsiuntė ponas Dievas. Sausis buvo gerokai šiltesnis negu gruodis, tai tas lėmė 15 proc. mažesnį šilumos suvartojimą. Tai atsispindės šildymo sąskaitose. Tačiau pati šilumos kaina šiek tiek didėjo vidutiniškai Lietuvoje apie 13 proc., lyginant gruodį ir sausį, o Vilniuje apie 15 proc. Sumuojant klimatinį faktorių ir šilumos kainos faktorių, šildymo sąskaita bus beveik tokia pati, kaip ir gruodį, tad nėra ko stebėtis“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad šildymo sąskaitos, lyginant su praėjusiais metais, gerokai išaugo.

„Nepalyginamai didesnės negu praėjusiais metais, bet čia tik Vilniuje ir dar keliuose miesteliuose, kurie daugiausia degina dujas. O ten, kur dominuoja biokuras, šilumos kainos augimas yra nuo nulio iki keliasdešimt proc., t. y. daug mažesnis nei dujiniuose miestuose“, – teigė V. Lukoševičius.

„Iš didžiųjų miestų, žinoma, Vilnius yra pats brangiausias, stabiliai brangiausias šią žiemą, todėl ir tas skirtumas gana didelis. Kituose miestuose augo keliasdešimt proc., o Vilniuje vos ne 200 proc., na, kažkur 150 proc. Stabiliai žemiausios šilumos kainos yra tuose miestuose, kur pilnai dominuoja biokuras, kur padarytos racionalios, neišpūstos investicijos – Mažeikiai, Utena, iš didžiųjų miestų – Kaunas, Panevėžys ir pan. Šitie miestai yra žemiausių kainų miestai“, – aiškino pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Lukoševičius prognozavo, kokia šildymo kainų situacija bus ateityje.

„Vasaris, aišku, priklausys nuo klimato sąlygų. Kol kas jis švelnus, tai tas labai teigiamai paveiks šildymo sąskaitas. Kaip bus iki mėnesio galo, sunku pasakyti, bet jau nuo kovo mėnesio tikrai pradės šilumos kainos kristi, tada mes jau tikrai galėsime lengviau atsikvėpti, nes, žinoma, ir šilumos suvartojamas bus nepalyginamai mažesnis negu sausį ar vasarį“, – šnekėjo jis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas patarė, kaip gyventojams sutaupyti.

„Statistika rodo, kad šildymo kainos atskiruose pastatuose su tomis pačiomis kainomis tą patį mėnesį skiriasi iki šešių, aštuonių, kartais net dešimties kartų. Vis dėlto pačiame pastate yra dideli rezervai. Jeigu pastatas renovuotinas ir yra potencialas sutaupyti, tai vienintelis realus ir greitas sprendimas yra pradėti pastato renovaciją – ar mažąją, ar didelę. Reikėtų energetinio audito, kuris pasakytų, kur prarandama ta šiluma. Tada šildymas paprastai tampa ne tik ekonomiškas, bet ir kokybiškas – visos patalpos šildomos vienodai“, – tikino V. Lukoševičius.

Gerą žinią atsiuntė ponas Dievas. Sausis buvo gerokai šiltesnis negu gruodis, tai tas lėmė 15 proc. mažesnį šilumos suvartojimą.

Esą dalis gyventojų už padidėjusias šildymo sąskaitas neišgali susimokėti.

„Pačios šilumos kainos ir atitinkamai sąskaitos iš metų į metus skiriasi labai stipriai – iki dviejų kartų, bet tas vėluojančių atsiskaityti vartotojų skaičius daugiau mažiau stabilus, t. y. apie 10–12 proc. šilumos vartotojų pastoviai vėluoja daugiau negu 30 dienų su atsiskaitymais. Manau, kad šiemet tas skaičius bus šiek tiek didesnis, gal 15 proc., bet tai irgi yra drausmingumo, pareigingumo klausimas. Tą statistiką mes matome iš metų į metus“, – kalbėjo jis.

„Per visą Lietuvos šilumos tiekimo sektorių paskutiniais keleriais metais mes turime 20–30 mln. eurų vėluojančių atsiskaitymų, kai apyvarta yra 300–400 mln. eurų. Tai nėra toks didelis procentas, tikrai ne čia didžiausia problema. Tie vartotojai susimoka po kelių mėnesių, kai kurie kreipiasi dėl atidėjimų, įmonės labai palankiai žiūri į tokius susitarimus. Tokie vartotojai anksčiau ar vėliau atsiskaito. Didesnė problema yra socialiniai būstai, savivaldybių būstai, kur gyvena atitinkamas kontingentas, ten tiesiog neįmanoma išsireikalauti skolų“, – pasakojo V. Lukoševičius.

Freepik.com nuotr.

Kad mes kitą žiemą vėl nekalbėtume apie tuos pačius dalykus, reikia kuo skubiau atsisakyti gamtinių dujų.

Apibūdinti dabartinei situacijai kuriami ir nauji terminai, pavyzdžiui, šiluminis skurdas.

„Yra įvairūs apibrėžimai – energetinis, šiluminis skurdas. Kaip tik PVM kompensacija, apie kurią mes kalbame, yra orientuota į tą vartotojų kategoriją, kurie sunkiai susimoka. Mes turime socialinę paramą arba kompensacijas už šildymą karštą vandenį, kurios veikia neblogai jau daug metų. Šiais metais jos yra išplėstos. Jeigu žmonės tikrai jaučia didelį nepriteklių dėl to, kad reikia susimokėti už šildymą, gali kreiptis dėl kompensacijos“, – tikino pašnekovas.

Į nulinį PVM tarifą šildymui V. Lukoševičius žiūrėjo teigiamai.

„Žinoma, tie keliolika eurų vieniems dideli pinigai, o kitiems maži, bet tiesiog tai yra greičiausiai įgyvendinama priemonė, kuri gali padėti tiems žmonėms, kurie nepatenka į socialiai remtinų kategoriją. Tai nėra žeminanti procedūra, tiesiog pamažins šildymo sąskaitas ir kartu su kitais palengvins atsiskaitymus už šildymą“, – tvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

„Kad mes kitą žiemą vėl nekalbėtume apie tuos pačius dalykus, reikia kuo skubiau atsisakyti gamtinių dujų, pereiti prie vietinio biokuro ir tą vietinį kurą šiek tiek pareglamentuoti, kad tai nebūtų tik pelno siekianti veikla“, – pridūrė jis.