- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepavykus derybomis išspręsti finansinių nesutarimų su Šiaulių areną valdančia viešąja įstaiga „Pramogų sala“, Šiaulių savivaldybė kreipsis į Lietuvos arbitražo teismą.
Savivaldybė teigia, kad bylinėtis komercinio arbitražo institucijoje nuspręsta, nes koncesininkas nutraukė derybas su savivaldybe dėl koncesijos sutarties pakeitimų.
„Ir aš, ir meras tikėjomės greito ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, deja, iš kitos pusės to nesulaukėme. Neliko kito kelio, tik bylinėtis, nes mes privalome ginti viešąjį interesą“ - pranešime nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Savivaldybė ir Šiaulių areną daugiau nei dešimtmetį valdanti „Pramogų sala“ nesutaria dėl buhalterinės apskaitos niuansų ir su tuo susijusiu savivaldybės mokamu koncesijos mokesčiu, jis per metus siekia 214 tūkst. eurų.
Savivaldybė nurodo, kad bendrovė, 2015-aisiais neįtraukusi daugiau nei 20 tūkst. eurų draudimo išmokos už turėtus bankrutavusio „Snoro“ vertybinius popierius, metus baigė nuostolingai, todėl savivaldybei išliko prievolė sumokėti koncesijos mokestį. Pasak savivaldybės, įmonė nuostolingai dirba nuo 2011-ųjų.
„Jei būtų tinkamai apskaityti pinigai, areną valdanti įmonė būtų negalėjusi pretenduoti į Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį“, - sakė A.Bartulis.
Be kita ko, savivaldybė akcentuoja, kad 2011-aisiais „Pramogų salos“ vykdyti „Snoro“ vertybinių popierių įsigijimo sandoriai pripažinti nusikalstamais, o arenos valdytojas Gintaras Radavičius galutine ir neskundžiama nutartimi pripažintas kaltu.
Šiaulių miesto vadovai kreipėsi į G. Radavičių, kad buhalterinėje apskaitoje būtų atliktos korekcijos, bet koncesininkas, anot jų, to nepadarė.
„Savivaldybė gavo Finansų ministerijos išaiškinimą, kad pretenzijos pagrįstos, tai patvirtino ir situaciją išsiaiškinusios advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkai“, – pažymima pranešime.
Iš koncesininko reikalaujama grąžinti gautą beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokestį ir 18 tūkstančių eurų palūkanų.
Šiaulių arena buvo atidaryta 2007 m. Jos valdymas buvo patikėtas vieninteliam operatoriaus konkurso dalyviui – viešajai įstaigai „Pramogų sala“.
Arenos direktorius: derybos nenutrauktos, tik sustabdytos
Savo ruožtu areną valdančios „Pramogų salos“ direktorius G. Radavičius akcentuoja, kad derybos dėl galimų sutarties pakeitimų nėra nutrauktos, o tik sustabdytos, kol bus gauti įvairių institucijų išaiškinimai, ką sutartyje galima keisti. Anot jo, ginčus nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę įpareigojo šalis tęsti derybas, ir tik susiderėti nepavykus, kreiptis į komercinį arbitražą.
„Parašėme, kad sustabdėme derybas dėl punktų pakeitimų tol, kol neišspręsime teisminių ginčų. Antra, visada sakėme, kad reikia kreiptis į Finansų, Ūkio ministerijas, Viešųjų pirkimų tarnybą, kadangi jos tvirtino tą sutartį, kad jos patvirtintų, kokiuose rėmuose galima ją keisti“, – BNS sakė jis.
Anot jo, įstaiga patyrė „finansinių ir moralinių nuostolių“ dėl savivaldybės iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. apie tris mėnesius negalėjo disponuoti savo sąskaitomis, areštas nuimtas praėjusį penktadienį.
„Mes nenutraukėme derybų, jas tik sustabdėme. Tai informacija klaidinga. Kaip mes galime vesti derybas dėl kažko, kai mums areštuotos sąskaitos, įmonei neleidžiama piktybiškai dirbti? – svarstė įmonės direktorius.
Jis tikisi, kad arbitražas nepriims savivaldybės skundo, kol nebus gautos ekspertų iš ministerijų išvados.
G. Radavičius teigė, kad 2015-aisiais įstaigos nuostolis siekė 15 tūkst. eurų, o savivaldybė „aritmetiškai suskaičiavo“, kad įtraukus draudimo išmoką į 2015-ųjų apskaitą, įstaiga būtų dirbusi pelningai, t.y. gavusi 5 tūkst. pelno. G. Radavičius su šia pozicija nesutinka – anot jo, teisininkai išaiškino, kad ši suma gauta ne iš koncesinės veiklos, todėl net ir įtraukus į 2015-uosius nebūtų skaičiuojama kaip gautas pelnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...