- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komiteto išklausys Žemės ūkio ministerijos informaciją, kokius nuostolius patyrė žemdirbiai dėl pernai buvusios ir šiemet tvyrančios sausros bei pavasario ankstyvųjų šalnų.
Parlamentarai aiškinsis šio gamtos reiškinio pasekmes.
„Kol kas viskas atrodo liūnai. Jeigu toliau taip ir tęsis – lietaus nebus, nesvarbu, kad kur ne kur keli lašai nukrito, nes tai nieko nereiškia, tai iš tikrųjų reikia ruoštis ekstremaliai situacijai“, – BNS teigė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Jis pabrėžė, kad netrukus turi prasidėti ganiavos laikas, o ganyklos dar tuščios: „Ūkininkai paskutinius pašarus sunaudojo ir nebeturi kuo šerti gyvulių.“
Anot jo, bus ganomos pievos, kurias planuota šienauti.
„Jeigu nebus drėgmės, tai tikrai bus situacija gyvulininkystės ūkyje sunki – nepasiruoš pakankamai pašaro“, – sakė komiteto vadovas.
Jeigu nebus drėgmės, tai tikrai bus situacija gyvulininkystės ūkyje sunki – nepasiruoš pakankamai pašaro.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys gegužės pradžioje tikino, kad didelių sodininkystės ūkių dėl šalnų pastaruoju metu patirti nuostoliai gali būti kompensuoti.
Pasak jo, savivaldybių žemės ūkio skyriai yra įpareigoti fiksuoti šalnų padarinius ūkiams ir nuostolius.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas BNS teigė laukiantis esminės diskusijos, kokiu „keliu eiti“ sprendžiant klausimus dėl gamtos padarinių žemės ūkiui.
„Tos sausros kartojasi trečius metus iš eilės. Ar čia kažką daryti su draudimu, kad draustis daugiau, ar numatyti kokį fondą. Laikas imtis kardinaliai spręsti šitų stichinių nelaimių problemą žemės ūkyje. Ne ministerijos kilnojimu užsiimtų, o strateguotų, kokiu keliu eiti“, – aiškino parlamentaras.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl pernai Lietuvą alinusios sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolį, o jiems kompensuoti ministerija skyrė 8,5 mln. eurų.
„Tikėtina, kad šios lėšos pasieks žemdirbius liepą“, – nurodoma viceministro Dariaus Liutiko rašte parlamentarams.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų 8 mln. eurų.
Siekiant išmokėti paramą nuo sausros nukentėjusiems augalininkystės ūkių turėtojams, ministerija yra parengusi paramos taisykles ir dabar laukiama Europos Komisijos išvados. Jeigu ji būtų teigiama, preliminariais skaičiavimais, kompensacijas gautų iki 15 tūkst. ūkininkų.
2018 metais derliaus nuo sausros nedraudė nė vienas ūkis.
2019 metais yra apie 60 ūkių paklausimų sausros rizikai apie 2,5 tūkst. ha rapsų ir apie 10 tūkst. ha javų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?8
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...