Senoji turgavietė išgyvens renesansą

Miesto turgaus problemas ėmė spręsti valdininkai

Senojo turgaus prekeiviai sunerimę – iš savivaldybės pasigirdo grasinimų panaikinti šią prekyvietę.

Kai kurių tarybos narių nuomone, toks Senasis turgus, koks jis yra šiandien, nepuošia senamiesčio – tarp stalų landžioja nelegalūs cigarečių prekeiviai, nešvaru.

Gėlių norinčius nusipirkti miestiečius pykina, kad žiedų aromatai susimaišę su mėsos kvapais, mat tokios skirtingos prekės yra pardavinėjamos vienoje halėje.

Į turgų močiučių megztų kojinių nusipirkti užsuka ir užsienio turistai, todėl turėtų būti pradėtas gerinti turgavietės vaizdas.

Tarybos nariai, papylę kritikos miesto širdyje įsikūrusiai turgavietei ir grasinę ją parduoti, ėmėsi spręsti jos problemas.

Norėtų mažinti

Valdininkams atrodo, kad 16 tūkstančių kvadratinių metrų miesto teritorijos užimantis turgus yra per didelis. Jo šiandieną miestui reikėtų mažesnio, tačiau jaukaus.

Jau ketinama parduoti 1906-aisiais statytą ir šiuo metu nenaudojamą gyvenamąjį namą su 1978 metais projektuotu priestatu.

Gauti pinigai būtų naudojami turgavietei atnaujinti.

Senojo turgaus bendrovės direktorė Ramutė Kubilienė abejoja, kad turgus turėtų būti mažesnis.

Vasarą turgaus dienomis jame verda gyvenimas. Čia savo darže užaugintus produktus gali parduoti ir prie pensijos prisidurti pensininkai, kiti mažas pajamas gaunantys žmonės. Turguje yra 1500 darbo vietų.

Be to, į turgų apsipirkti ateina ir neturtingi miesto centre gyvenantys klaipėdiečiai.

Teršia turgavietę

R.Kubilienė teigė, kad didžiausia turgaus problema yra aplinkinėse miesto kavinėse besilinksminantys gyventojai.

Vakarais, kai turgus užsidaro ir prekiautojai išsivažinėja, į atvirą turgaus teritoriją eina, kas netingi. Įsilinksminę klaipėdiečiai bjauroja turgaviečių kampus, šiukšlina.

Turgaus apsaugos darbuotojai tuo metu nedirba. Jie gali tik dienos metu iš turgaus išvyti nelegalius cigarečių prekeivius.

Tačiau šie taip pat gudrauja – cigaretes žmonėms siūlo turgaus prieigose. Ten apsaugos darbuotojų rankos jų nepasiekia.

Spręs aikštelės likimą

Kita turgaus problema, su kuria jau ketina susidoroti valdininkai, automobilių stovėjimo aikštelė, įrengta prie turgavietės Tilžės g.51. Ši turgavietė taip pat priklauso Senojo turgaus bendrovei, o automobilių stovėjimo aikštelė – ne. Ja noriai naudojasi ir vilkikų, kurie gadina aikštelės dangą, vairuotojai.

Senojo turgaus administracija ją nuolat tvarko savo lėšomis.

Todėl savivaldybė nusprendė surasti aikštelei šeimininką – parduoti arba išnuomoti.

Nuolat investuoja

Turgus kasmet daro pažangą. 1993 metais savivaldybės įmone tapusio Senojo turgaus materialinė bazė buvo labai prasta ir įstatinis kapitalas buvo 490 tūkstančių, o dabar jis išaugęs daugiau nei tris kartus ir sudaro 1617 tūkstančių litų.

Per tarybos posėdžius pasigirdo kaltinimų, kad turgus didžiąją dalį pelno skiria administracijos, kurioje dirba 65 žmonės, premijų.

Šiandieną turgaus administracijos darbuotojai uždirba vos apie tūkstantį litų.

Visi kiti pinigai yra skiriami investicijoms. Nuo 1994 metų turgavietei gerinti buvo skirta per du milijonus investicijų. Buvo tvarkoma teritorija, pastatai, klojamos trinkelės, daromi prekystaliai.

Šiuo metu planuojama atnaujinti žuvų prekybos paviljoną.