Transporto priemonės, kuri buvo panaudota neteisėtų žvejybos įrankių ir žuvies gabenimui, konfiskavimas grėstų asmenims, padariusiems žalos žuvų ištekliams už daugiau nei 2450 eurų.

Kodekso pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas L. Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius, kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala žuvų ištekliams.

Iniciatyvos autorius tikisi, kad automobilio konfiskavimas galėtų sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.

„Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta automobiliais, kuriais išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – ELTAI sakė L. Jonauskas.

Jis pastebi, kad dažnai už brakonieriavimą sulaikomi jau gerai aplinkosaugininkams žinomi, ne kartą už tą patį nusikaltimą bausti asmenys.

Baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių.

„Pavyzdžiui, šių metų sausio pabaigoje aplinkosaugininkai Molėtų ežere sulaikė tris asmenis, žvejojusius tinklais. Brakonieriai veikė organizuotai – teritoriją stebėjo termovizoriais ir kameromis, o prie vandens telkinio kontroliavo skirtingus privažiavimus, naudodami dvi transporto priemones. Vienas iš sulaikytųjų pareigūnams yra gerai žinomas – per pastaruosius šešerius metus jis padarė 12 pažeidimų, susijusių su neteisėta žvejyba tinklais ir draudžiamų žvejybos įrankių laikymu. Per šį laikotarpį vien jo veikla gamtai padarė daugiau nei 78 tūkstančių eurų žalą. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigė L. Jonauskas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nors nuo visų nustatomų žalų padarytų žuvų ištekliams, didelės žalos sudaro 12,2 proc., tačiau jų suma pinigine išraiška (didelių žalų procentas nuo visų paskaičiuotų žalų) sudaro 72,9 proc.

Vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o tuo tarpu vidutinė didelė žala yra 5951 euras (25 lydekos arba 59 karšiai, arba 6 lašišos).

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2022 m. buvo nustatyti 35 atvejai, o 2023 m.– 10 atvejų, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2450 eurus.

Galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės iš brakonierių konfiskuoti transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ar žuvies gabenimui. Tačiau tai gali grėsti už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus.

Šiuo metu mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 600  iki 1500 eurų.

Taip pat limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 550 eurų.

ELTA primena, kad pernai kovo mėnesį kadenciją baigęs  Seimas nepritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlančioms iš brakonieriaujančių žvejų mėgėjų konfiskuoti transporto priemones. Tuomet šias L. Jonausko pateiktas kodekso pataisas  po pateikimo palaikė  39 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 41. Projektas buvo grąžintas iniciatoriui tobulinti.