- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.
„Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tvirtino, kad augančios pažeidžiamiausių visuomenės grupių pajamos kurs jų saugumą.
Tame pačiame komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad kai kurių draudimo rūšių įmokos ir išmokos iki šiol nesubalansuotos.
„Įmokos savarankiškai dirbantiems nepasikeitė. Dėl jų ligos ir motinystės draudimas turėdavo šiokį tokį minusiuką. Vadinasi, nesubalansuotos“, – pareiškė jis.
„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.
M. Navickienės teigimu, „Sodros“ pajamos viršys išlaidas, nes didėja darbo užmokestis, dėl ko surenkama daugiau įmokų, bei asignavimai valstybės biudžeto bendrajai pensijos daliai.
„Sodros“ rezervas kitais metais, prognozuojama, pasieks 1 mlrd. 605 mln. eurų. 2 mlrd. eurų rezervo ribą planuojama pasiekti 2025 metais.
M. Navickienė pabrėžė, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas yra atsakingos institucijos, kad „Sodros“ rezervinės lėšos būtų administruojamos atsakingai.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4 mlrd. 911 mln. eurų, – 13,4 proc. daugiau nei šiemet.
Pasak ministrės, išlaidos pensijų draudimui 2023 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Tačiau ji pabrėžė, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali.
„Siekis yra pasiekti bent 50:50, santykį, kad žmogaus mokamos įmokos turėtų didesnę reikšmę (pensijos dydžiui – BNS)“ – tvirtino M. Navickienė.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 65 eurais (12,7 proc.) iki 575 eurų, o neturint stažo – 60 eurų iki 542 eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.
Bazinė dalis bus indeksuojama 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Pensijų indeksavimui kitąmet bus skirta 397 mln. eurų, o vien individualios dalies – 120 mln. eurų.
Prognozuojama, kad pensijos bus mokamos kiek daugiau nei 1 mln. gavėjų – šiek tiek mažiau nei šiemet.
Motinystės išmokoms numatyta skirti beveik 477 mln. eurų – 16,6 proc. daugiau nei 2022 metais, ligos išmokoms – 511,8 mln. eurų (8,5 proc daugiau) nei šiemet.
Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis – 157 eurus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje1
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...