Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris praėjusią savaitę LRT televizijai teigė, jog nuo kitų metų įsigaliojančiame NT mokesčio įstatyme neadekvačiai apibrėžta „pirmojo būsto“ sąvoka, jis gali apriboti Konsitucijoje užtikrintą gyventojų laisvę gyventi ten, kur nori ir suteikti nekonstitucinę jurisdikciją savivaldybėms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė taip pat mato ne vieną spragą priimtame NT mokesčio įstatyme ir teigia, jog lauks kitų teisininkų išvadų, po kurių spręs, ar imtis tolimesnių priemonių.

„Tas įstatymas tikrai yra taisytinas ir kritikuotinas, tad klausimas lieka atviras. Manau, kad per vasarą teisės aktas bus išanalizuotas, teisininkai pateiks savo pastabas ir bus nuspręsta, ar kreiptis į KT, ar ne“, – Eltai komentavo G. Skaistė.

„Negaliu šiandien tvirtai pasakyti, kad politikai kreipsis į KT“, – teigė ji.

Pasak G. Skaistės, birželį priimtas NT mokestis kelia nemažai klausimų. Tačiau, kaip pripažįsta politikė, prieš kreipiantis dėl jo į KT, pirmiausia reikalingos plačios diskusijos.

„Tas prieštaravimas Konstitucijai tikrai yra galimas, tačiau prieš kreipiantis į KT, reikėtų platesnės diskusijos, kuri išanalizuotų įvairias nuomones ir įvairias pasekmes“, – aiškino konservatorė.

„Teisės departamento teisininkai nebuvo pateikę pastabų dėl atitikties Konstitucijai. Klausimas, kiek ta nuomonė yra pagrįsta. Matyt, kad iki įsigaliojimo reiktų vertinti tą projektą ir išanalizuoti galimybes“, – kalbėjo G. Skaistė, primindama, kad gyventojai ir individualiai gali kreiptis į KT dėl manomų konstitucinių teisių pažeidimų.

E. Gentvilas: nebežinau, ar tai kažką pakeistų

Kitas Seimo opozicijoje dirbantis politikas, liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat neatmeta, kad parlamentarai galėtų kreiptis į KT dėl pakeisto NT įstatymo neatitikimo Konstitucijai.

„Įsivaizduoju, (kad Seimo nariai kreiptųsi į KT – ELTA), bet tai būtų tik 29 žmonės, nes visas Seimas tikrai nesikreiptų ir tas KT vertinimas nebūtų labai greitas. Tiesa, ar tai kažką pakeistų – aš nebežinau“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Mačiau E. Kūrio pasisakymą. Aš pats nedrįstų vertinti konstitucingumo – jis, kaip ekspertas, geriau mato. Yra galimybė ir tikimybė, kad Seimo nariai kreipsis į KT ir užklaus. Tiesa, mane labiausiai erzino procesas“, – NT įstatymo keitimo procesą Seime vertino liberalas.

Jei priimtas NT įstatymas nepažeidžia Konstitucijos, E. Gentvilas lieka įsitikinęs, jog jis priimtas neteisėtai. Anot jo, įstatymo projektas nebuvo adekvačiai suderintas su interesų grupėmis, o taip nusižengta Teisėkūros pagrindų įstatymui.

„Pataisos nebuvo derintos su interesų grupėmis. Nežinau, ar tai prieštarauja Konstitucijai, bet kad tai neteisėta – faktas, kaip blynas. Yra Teisėkūros pagrindų įstatymas, kur yra parašyta, kad įstatymų projektų autoriai privalo derintis su interesuotomis asociacijomis. Čia viso to nebuvo ir net nebuvo teikiama balsuoti, tad gal ir galima įžvelgti neatitikties Konstitucijai“, – samprotavo Liberalų sąjūdžio atstovas.

ELTA primena, kad Seimas birželio 26-ąją pritarė pirmą būstą apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų, o visus likusius gyventojų NT objektus – sumuoti ir apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų vertės.

Taip pat nuspręsta metines visų gyventojų, išskyrus ūkininkus, pajamas sumuoti ir apmokestinti progresyviau, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius , kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios kitąmet.