Vyriausybė šiuos siūlymus aptars pirmadienį, o Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.
„Valstietė“ Ligita Girskienė siūlo numatyti 30 mln. eurų finansavimą savivaldybėms kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti arba įrengti. Pasak jos, Rusijos karinė invazija į Ukrainą parodė, kad slėptuvės yra reikalingos.
„Dėl sukeltos geopolitinės krizės padidėjo poreikis imtis priemonių, skirtų Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam ir civiliniam saugumui stiprinti“, – įsitikinusi parlamentarė.
Pasak jos, Lietuvoje dar yra išlikusių slėptuvių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui karo ar net branduolinės avarijos atveju, kurios įprastomis sąlygomis naudojamos įvairiems visuomenės poreikiams.
„Klaipėdoje bent vieną, dvi atnaujinti, kur 600 ir daugiau žmonių priimtų, nes labai apleistos, vanduo laikosi“, – BNS sakė Ligita Girskienė.
„Darbiečių“ frakcija siūlo žemės ūkiui numatyti 6 mln. eurų – amortizuoti sunkumus dėl drastiškai išaugusių elektros, dujų, trąšų ir pašarų kainų.
Pabėgėlių žmogaus teisėms užtikrinti demokratų frakcijos nariai Vytautas Bakas ir Tomas Tomilinas siūlo didinti Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių bei žurnalistų etikos inspektorės veiklos finansavimą. Tam prašoma 168 tūkst. eurų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad patikslintas biudžetas Seime bus patvirtintas.
„Kažkuria prasme tai yra jau vakar diena. Tą iliustruoja ir vos keletas registruotų Seimo narių pasiūlymų patobulinti Vyriausybės pateiktą projektą. Esminis klausimas, kaip gyvensime toliau. Kol kas nėra jokių indikacijų, jog infliacija ir energijos kainos gali artimiausiu metu sugrįžti į prieškrizinį lygį“, – BNS sakė jis.
Kol kas nėra jokių indikacijų, jog infliacija ir energijos kainos gali artimiausiu metu sugrįžti į prieškrizinį lygį.
M. Majausko teigimu, ypač svarbu dabar pradėti kalbėti, kokių reformų reikėtų imtis siekiant mažinti struktūrinį biudžeto deficitą ir didinti ekonomikos konkurencingumą: „Nuo to priklausys, kiek papildomai galėsime skirti infliacijos padarinių mažinimui, remti šeimas ir indeksuoti viešojo sektoriaus atlyginimus“.
Biudžetas tikslinamas siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, subsidijuoti smarkiai išaugusias elektros ir dujų kainas gyventojams, teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams bei palaikyti daug pajamų netekusių geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.
