- Sniegė Balčiūnaitė, Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai valdančiųjų planą nuo sausio papildomai apmokestinti bankų pelną.
Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.
Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad Seimo valdyba nesutiko užsakyti ekspertų išvados dėl siūlymo bankams taikyti 20 proc. pelno mokestį.
„Manau, kad ekspertai būtų irgi konstatavę, kad (pataisa – BNS) prieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė ji.
„Komiteto posėdyje pats centrinio banko vadovas sakė, kad reikia ne aktyvus apmokestinti, o į pelną žiūrėti. Mes ir pažiūrėjome“, – replikavo „valstietis“ Juozas Varžgalys.
Opozicija siūlė komitetui leisti savo poziciją, ar pataisos atitinka Konstituciją, pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau BFK tam nepritarė.
Seimo Teisės departamentas nurodė, kad pataisa gali neatitikti Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.
20 proc. mokestis siūlomas taikyti bankų, kredito unijų pelnui, tačiau kitos paskolas teikiančios įstaigos – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovės šio apmokestinimo išvengtų, nes neturi banko licencijos, pažymi parlamento teisininkai.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.
Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Anot Seimo teisininkų, svarstomose pataisose „nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“.
Parlamento teisininkai mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl svarstomų pataisų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė.
Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas.
„Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas. Dėl to yra galimybė svarstyti apie papildomą apmokestinimą“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Šapoka.
Jis nesiėmė vertinti Seimo teisininkų abejonių, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nebūtų taikomas kitoms paskolas teikiančioms, tačiau banko licencijos neturinčioms įmonėms – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.
„Manau, kad dėl tokio siūlymo atitikties Konstitucijai galės pasisakyti Konstitucinis Teismas, jei to prireiks. (...) Iš teisinės pusės, manau, kad tik jis galėtų padėti tašką“, – teigė V. Šapoka.
„Tokio pobūdžio apmokestinimo yra ir kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija“, – pridūrė jis.
V. Šapoka anksčiau sakė, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...