- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui šį rudenį jau atmetus pasiūlymą įvesti nuolatinę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešojo maitinimo įmonėms, iniciatyva netrukus gali grįžti į parlamento darbotvarkę.
Tiesa, šįkart būtų siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti trejus metus – 2024–2026 m.
Įstatymo projektą registruotų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kuri šią savaitę Seime susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA).
Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, LVŽS parlamentarai artimiausiu metu susitiks tarpusavyje ir aptars, ar siūlyti pratęsti lengvatą.
„Mes (pasiūlymo – ELTA) dar ir neturime, tiesiog patys apie tai turime padiskutuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė.
Politikės teigimu, pati LVRA susitikime „jokių pasiūlymų nepaliko“, tačiau pasidalino duomenimis, jog „tikrai didelė dalis“ įmonių galiojant lengvatai grįžo iš „šešėlio“, o verslas yra gyvybingas.
„Lengvata davė ir tokį efektą, kai įmonės grąžino ne tik savo skolas, atidėtus per pandemiją mokesčius, bet – kaip jie patys sako – įsisuko visas ratas: į įmones atėjo daugiau darbuotojų, jie ir ukrainiečius įdarbina, ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Yra daug visokių dedamųjų“, – kalbėjo A. Norkienė.
LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, asociacija norėtų, jog 9 proc. PVM lengvata maitinimo įstaigoms galiotų dar iki 2026 m. pabaigos.
„Teikiame 3 metams, iki 2026 m. Iki 2026 m. būtent yra išdėlioti mokesčiai per kovidą, kurie buvo atidėti. (...) Tada visi išsimokėtų savo skolas, tada galbūt būtų mažiau bankrotų ir kažkokia logika. Visi iš anksto pasiplanuotų, pasidėliotų“, – Eltai teigė LVRA vadovė.
Pasak jos, parlamentas lengvatą turėtų pratęsti dar šiemet, siekiant išvengti paslaugų brangimo. Nuo kitų metų minimaliam mėnesiniam atlygiui kylant iki 924 eurų, asociacijos vadovė sako, kad, sektoriui pritaikius standartinį PVM, kainos galėtų augti 22 proc.
„Po naujų metų 10 proc. auga minimali mėnesinė alga, tada 12 proc. pakils PVM. Tai 22 proc. augs ir kainos“, – sakė E. Šiškauskienė.
Be to, dar pabrėžė ji, nors panaikinus lengvatą padidės biudžeto pajamos, sektoriuje padaugės bankrotų, dalis skaidriai pradėjusių dirbti maitinimo įstaigų vėl grįš į šešėlį.
„Neskaičiuojama kiek įmonių užsidarys, kiek bankrotų, kiek pašalpų mokės ir kiek pelno nueis į šešėlį“, – teigė E. Šiškauskienė.
„Dabar ištraukėme apie 25 proc. verslo iš šešėlio, kaip ir buvo planas. Dabar vėl viskas grįžta į seną vagą“, – dar akcentavo ji.
ELTA primena, kad šioje rudens Seimo sesijoje jau siūlyta mažesnį PVM restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms taikyti neterminuotai. Toks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasiūlymas pirmajame sesijos posėdyje rugsėjį atmestas po pateikimo.
Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos, ji pritaikyta pandemijos metu, kaip laikina pagalbos priemonė dėl įvesto karantino nukentėjusiam verslui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis1
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...