- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose – ar yra susiję su tokiomis įmonėmis.
Siūloma neleisti dalyvauti pirkimuose verslams, veikiantiems ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje arba Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose.
Tokias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas Seime ketvirtadienį registravo dvi parlamentinės Laisvės frakcijos narės – Ieva Pakarklytė bei ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad valstybės institucijų lėšomis mes neskatintume tokių įmonių, kurios veikia mums priešiškose šalyse“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje pristatydama pataisas sakė I. Pakarklytė.
Jos duomenimis, dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių: „Tai apytiksliai skaičiau, gerokai daugiau jų yra“.
Jos teigimu, 2022 metais tokių įmonių pajamos siekė 368 mln. eurų, o pelnas – 38 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą“, – tvirtino I. Pakarklytė.
Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą.
Pataisos numato, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija turėtų įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose siekianti dalyvauti įmonė ar jos pasitelkiami subtiekėjai gali būti susiję su veikla nedraugiškose šalyse. Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.
Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ieškoma būdų, kaip iš valstybinių pirkimų pašalinti Rusijoje veikiančius ir ten mokesčius mokančius verslus.
„Tai yra procesas, kuris nuolat vyksta, jis yra nuolat tobulinamas ir, visiškai natūralu, net tik Lietuvoje, ir kitose šalyse vis peržiūrimas esamas reguliavimas. Ir kai matome, kad yra spragos, tas spragas stengiamės uždengti. Manau, neturėtume stebėtis, kad atsiranda vis naujų iniciatyvų įsitikinus, jog praktikoje kažkas neveikia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?16
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...