- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį parlamente pateiktas Seimo nario Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projektas, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projektui.
Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 73, susilaikė 3, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 13 d.
Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą atsakingai valstybės institucijai įsigyti specialiajame plane suplanuotus žemės sklypus ir juos pertvarkyti po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, nelaukiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir procedūros pabaigos.
Teigiama, kad visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą. Priėmus siūlomas nuostatas, bus užtikrintas savalaikis „Rail Baltica“ projekto tikslų pasiekimas.
(...) Visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą.
Įstatymų projektais siekiama paspartinti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, užtikrinti atitinkamo laikotarpio paramos fondų lėšų projekto finansavimui įsisavinimą ir pašalinti nesklandumus, kylančius valstybei svarbių projektų įgyvendinimo procese. Dėl šios priežasties siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos inovacijų švieslentė: Lietuvos rezultatas geriausias per visą šalies istoriją3
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją, rodo Europos inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. ...
-
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos SGD terminalo2
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas „Orlen“. ...
-
LB: Lietuva ateityje turės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą2
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. ...
-
Registrų centras: daugumai bendrovių pavyko uždirbti pelno ar bent jau nepanirti į nuostolius
2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 m...
-
ES investicijos regionams: jau paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų
Naujajame Europos Sąjungos (ES) investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,6 mlrd. Eurų, o iš viso, dabartiniais duomenimis, suplanuotiems projektams paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina rinkoje per savaitę augo 4 proc.
Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Senėjant visuomenei LB siūlo peržiūrėti lengvatas, mokesčius, mažinti PVM atotrūkį1
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
ES paslaugų sektorius per metus augo 4,2 proc., euro zonos – 4,8 proc.
Euro zonos paslaugų sektorius balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 4,8 proc., o visos Europos Sąjungos – kiek kukliau – 4,2 proc., pirmadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Oficialus nedarbas birželį augo 0,3 punkto iki 8,5 proc.
Oficialus nedarbas birželį išaugo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,5 proc. ...
-
N. Mačiulis: infliacija jau pasiekė dugną6
Mėnesio infliacijai pastaruoju metu svyruojant apie nulį, o metinei nesiekiant vieno procento, ekonomistai prognozuoja, jog infliacija iki šių metų pabaigos ir kitų metų pavasarį augs. ...