- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.
Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.
Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose. Be to, siūloma tokias jėgaines statyti be žemės savininkų sutikimo, jiems kompensuojant nuostolius.
Tačiau tokia iniciatyva Seime sulaukė daug kritikos. Vieni parlamentarai įžvelgė galimą savininkų teisių pažeidimą, nuosavybės teisių suvaržymą, kiti sako, kad leidimas jėgaines statyti draustiniuose pakenks gamtai, o ant kultūros paveldo pastatų – jų būklei ir išvaizdai.
Nepaisant to, Seimas praėjusią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pataisas.
Pakeitimų dabar imsis net keturi komitetai: Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Kaimo reikalų. Paprašyta Vyriausybės išvados bei STT antikorupcinio vertinimo.
Pataisas pristatęs Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas konservatorius Justinas Urbanavičius tikino, kad saulės ir vėjo elektrinės tenkina viešąjį interesą, jos didintų šalies saugumą, o kitas pataisų iniciatorius liberalas Romualdas Vaitkus teigė, kad reikalavimų atlaisvinimas paskatins jų plėtrą, nes dabar elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių stabdo biurokratija.
„Papildomai vėjo jėgaines priskiriame viešojo intereso objektams ir tuomet sanitarinės apsaugos zonos būtų derinamos lengviau“, – teigė jis.
R. Vaitkus pateikė Liškiavos vienuolyno pavyzdį: „Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti, šiuo metu statomas karkasinis pastatas ir ant jo bus dedama saulės jėgainė“.
Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti.
J. Urbanavičius aiškino, kad atsinaujinančių išteklių jėgainės „yra bendras interesas, mūsų nepriklausomumas“: „Matote, elektros kainos kyla, naftos naudojimas apsiriboja. Tai turbūt kiekviena ta elektrinė tikrai prisidėtų prie mūsų nacionalinio saugumo, prie kainų mažinimo“.
Tačiau „valstietis“ Gintautas Kindurys abejojo, ar galima įžvelgti viešąjį interesą, kai jėgaines stato verslas.
„Tai ne valstybės objektai, tai yra lygiai toks pats verslas, kaip prekyba įvairaus, plataus vartojimo daiktų, priemonių gamyba, paslaugų teikimas“, – tvirtino G. Kindurys.
Jis teigė nepritariąs, kad be žemės,esančios sanitarinės apsaugos zonoje, savininko sutikimo būtų galima statyti vėjo jėgaines.
„Pastačius elektrines bus užkirstas kelias gretimų sklypų savininkų iniciatyvoms plėtoti, kurti savo verslus, ypač tokiems, kaip rekreacija, poilsis, nes tos teritorijos jau bus nepatrauklios šioms sritims ir taip bus sudarytos išskirtinės sąlygos tik vėjo elektrinių verslui ir bus suvaržytos kitų savininkų teisės ir lūkesčiai savo verslumo ar ateities planų realizavimui“, – prognozavo G. Kindurys.
Pakenks kraštovaizdžiui, žemės savininkai gaus grašius
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė klausė, kodėl kompensacijos būtų mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne šalių – jėgainės plėtotojų ir žemės savininko – susitarimu.
„Menkinate visas savininko teises į savo žemę. Atėjau, sanitarinių zonų nereikia, galėsiu pastatyti ir jūs gausite tiek, kokia bus ne rinkos kaina, o kiek paskaičiuos, tiek ir bus nustatyta ta kaina“, – priekaištavo ji.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tokiu būdu bus nusavintas turtas iš žmonių, kurie nesutiks su jiems siūloma kompensacija.
„Pasityčiojanti išmokų suma, kai tau pasiūlo už 40 metų 100 eurų, 50 eurų ar 1 tūkst. eurų, kai reali kaina yra 20-30 tūkst. eurų (...) O ką man daryti, jei aš po metų pats norėsiu statyti ir iš manęs tas plotas, sklypas jau nusavintas?“ – svarstė parlamentaras.
J. Urbanavičius tikino, kad nusavinimų nebus: „Tikrai yra visokių atvejų, kuomet ir piktybiškai nenorima sutikti su vėjo jėgainių ir kitų objektų plėtra, tai, matyt, vis tiek tas kompensacinis mechanizmas įsijungtų, žmonėms būtų kompensuojama“.
Konservatoriai Irenai Haase kilo abejonė, ar leidus įrengti saulės, vėjo elektrines ant kultūros paveldo pastatų, draustiniuose, nebus pakenkta tų statinių vertei ir būklei. Ji pasigedo specialistų nuomonės dėl poveikio kraštovaizdžiui.
Pasak I. Hasse, toks svarbus projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybės, o ne asmeniškai Seimo narių.
J. Urbanavičius patikino, kad premjerė šį projektą palaiko ir supranta jo reikšmę ir vertingumą.
„Kiekvienu atveju būtų vertinamas objektas, specialistai, kultūros paveldo specialistai pasisakytų. Jei matytų, kad yra grėsmė saugomiems objektams, išlikti kažkokiam istoriniam paveldui, tai tikri jie nedėtų parašo ir nebūtų įrengiamos tos saulės jėgainės, bet jeigu, sakykime, fasadas saugomas, bet stogas tikrai tinkamas ir galima ten įrengti, tai kodėl gi ne?“ – tvirtino J. Urbanavičius.
Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis reziumavo, kad Lietuvoje dabar saulės ir vėjo elektrinių statyba vyksta kaip laukiniuose Vakaruose.
„Įsigyjami sklypai, planuojama statyti tris ar keturias vėjo jėgaines, bet PAVAI daromi atskirai kiekvienai jėgainei, neimama visuma jėgainių, kiek yra numatyta sklype. (...) Pas mus nėra šešėliavimo reglamentavimo kaip visoje Europoje. Turėtume tuos ribojimus sutvarkyti tvarkingai, kad nekiltų visuomenėje prieštaravimų prieš atlaisvinant tą (elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių BNS) plėtrą?“ – kalbėjo parlamentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...