- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kol kas nebus steigiamos valstybinės vaistinės – valdantiesiems antradienį pritrūko balsų priimti pataisas, nes visa opozicija nesiregistravo balsuoti. Tai jau ne pirmas kartas, kai opozicija blokuoja šias vaistines įteisinančias pataisas.
Už Farmacijos įstatymo pataisas, kurias inicijavo valdantieji „valstiečiai“, balsavo tik 61 Seimo narys. Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Dėl pataisų nebalsavo penki ministrai ir premjeras, po pora „valstiečių“ frakcijai ir valdančiųjų koalicijai priklausančių parlamentarų.
Valdantieji kaltino opoziciją bandant „kažkokiu būdu“ išsaugoti farmacijos verslą, kad žmonės negalėtų pigiau įsigyti vaistų, tuo metu opozicija valdančiuosius kaltino siekiant įteisinti valstybinimo tendencijas ekonomikoje.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą žurnalistams teigė, kad valstybinės vaistinės padidintų konkurenciją ir sudarytų „patogesnę galimybę“ žmonėms įsigyti vaistų.
„Nebūtinai šitoje vaistinėje kaina bus mažesnė negu kitoje. Tikriausiai taip nebus, kad ji bus mažesnė, tiesiog pasirinkimo galimybės (didės – BNS), o vaistinių tinklo platumas arba didesnė konkurencija savotiškai teigiamai veikia į kainą ir kaina mažėja“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad jei valstybinės vaistinės būtų įteisintos, jos supirktų mažas vaistines. Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė Seimo salėje tikino, kad pinigai turėtų būti skirti ne „valstybiniam monstrui“, o pacientų gydymui, medikų atlyginimams, vaistų kompensavimui.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad valstybinės vaistinės padės žmonėms geriau vaistais pasirūpinti periferijoje.
„Atvažiuokite į tuos pakraščio rajonus ir pažiūrėkite, kaip ten lengva gauti vaistų. Atvažiuokite į Akmenę, kitus rajonus, užsidarė vaistinės ir arčiausia vaistinė už 50 kilometrų, už 70 kilometrų. Tai ką siūlote žmonėms, kiekvieną kartą važiuoti 70 km įsigyti vaistų? Tai sudarome galimybę žmonėms įsigyti ir gauti tų vaistų. Kas šiandien atsitinka? Žmonės eina į ligonines ir prašo paskolinti vaistų, nes kitaip negali jų gauti“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po balsavimo Seime sakė abejojantis, ar galėtų atsirasti daug valstybinių vaistinių. Pasak jo, nėra oficialios informacijos, kiek šalies ligoninių ar poliklinikų norėtų arba turėtų galimybę atidaryti savo vaistines.
„Nemanau, kad jų būtų labai daug. Greičiau tą sugebėtų padaryti tiktai didesnės ligoninės arba labai didelės poliklinikos, veikiančios didžiuosiuose miestuose. Ten, kur jau dabar turi vaistininkus, tinkamas patalpas. (...) Esam su ne vienu vadovu kalbėję, jie tikrai tokį poreikį mato ir kai kas netgi ruošiasi, žinau, kad neskubėjo skelbti konkursų, kur buvo patalpos skirtos išnuomoti privačioms vaistinėms“, – teigė A. Veryga.
Jis abejoja, ar valstybinės vaistinės būtų steigiamos „mažose įstaigėlėse“ (poliklinikose, ligoninėse – BNS), nes ai daryti neapsimokėtų.
Be kita ko A. Veryga sako, kad kaime ar kitose nutolusiose vietovėse žmonės galės naudotis vaistų prekybos platforma.
Balsuodamas už atskirus straipsnius, Seimas, be to, nepritarė liberalo Jonas Liesio siūlymui valstybinių vaistinių steigimą leisti ne nuo kitų metų sausio, o nuo 2023 metų. Pasak parlamentaro, iki to laiko reformai būtų tinkamiau pasiruošta, nes dabar sveikatos resursai nukreipti pandemijos suvaldymui.
Valstybines vaistines, kurios nebūtų privalomos, siūlyta steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose ar ambulatorijose. Apie tokios vaistinės būtinumą spręstų ligoninės vadovybė.
Kai kurių ligoninių vadovai pertvarkų BNS sakė dar neplanuojantys, nes jos būtų brangios, o privačių vaistinių atstovai bei Seimo opozicija įspėja, kad priėmus pataisas prašys prezidento jas vetuoti, kreipsis į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.
Valdantieji tikina, kad tokios vaistinės pagerins vaistų prieinamumą, didės konkurencija ir mažės vaistų kaina. Tuo metu opozicija prognozuoja, kad konkurencija sumažės, bus švaistomos sveikatos sistemos lėšos.
Dabar Lietuvos gydymo įstaigose veikia apie 230 didžiųjų tinklų vaistinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...