Seimas svarstys, kaip iki 2030-ųjų sumažinti benzino ir dyzelino vartojimą transporte

Seimas spręs, ar valstybei siekti tikslo iki 2030 metų transporte sumažinti benzino, dyzelino ir kitų iš naftos gaunamų degalų vartojimą ne mažiau kaip 41 proc. (palyginti su 2021-asiais) ir kaip tai padaryti.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė.

Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc. tikslas numatomas atsižvelgiant į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apimtis.

„Jis gavosi todėl, kad nuo 2025 iki 2030 metų sumažinant 14 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų procentą būtent gaunasi, kad 41 proc. reikia siekti. Tokia siekiamybė yra, ir manau, kad tai įmanoma padaryti. (...) Iki šiol nebuvo įrašyta (įstatymuose – BNS) naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas ir kriterijai“, – teigė pakeitimų rengėjas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Lino Savicko teigimu, privatus sektorius yra pasiruošęs įgyvendinti šį pokytį, tereikia paskatinti viešąjį.  

Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai.

 

„Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai“, – teigė parlamentaras.

Pasak  R. Vaitkaus, elektrinių automobilių parkų plėtrą skatintų mažiau degalų vartojančių mašinų įsigijimo rėmimas, mokestinės lengvatos, didesnis biometano naudojimas, ypač sunkiajame transporte, geležinkelių elektrifikavimas, antros kartos biodegalų naudojimas sunkiajame transporte. 

R. Vaikus, remdamasis Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, teigė, kad naftos produktų, benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų vartojimas Lietuvos transporte nuo 2005 iki 2021 metų išaugo daugiau kaip 45 proc.

„Pernelyg didelis naftos degalų vartojimas turi daug neigiamų pasekmių: auga Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro importo, vis aktualesnė tampa transporto sukeliamos taršos problema, be to, vartodami naftos degalus netiesiogiai remiame naftą eksportuojančias valstybes ir režimus, kurie pajamas iš naftos perdavimą naudoja karams finansuoti, demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti“, – Seime tvirtino R. Vaitkus. 

2021 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 metais, didžiausią taršą kėlė transporto ir energetikos sektoriai (po 30 proc. teršalų), žemės ūkis, kiek mažiau – pramonė ir atliekų sektorius.

Kelių transporto išmetamas kiekis 2018-aisiais sudarė 96 proc. viso transporto išmetamo ŠESD. Likusią dalį sudarė geležinkeliai (3 proc.), vamzdynai, vidaus laivininkystė ir vietinė aviacija. 2018 metais didžiausią dalį išmetė lengvieji automobiliai (58,4 proc.) bei sunkvežimiai ir autobusai (36,6 proc.). 

Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad nuo 2020 metų iki 2030 metų ŠESD kiekis padidės apie 17 proc. (nuo 6,62 mln. iki 7,76 mln. tonų), o iki 2040 metų augs dar beveik 3 proc. (iki 7,98 mln. tonų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

VIDAS

VIDAS portretas
Dar viena kvailystė seime.

W

W portretas
Tai paprasta kaip du pirštus apsisioti , tereikia kura pabrankinti tarkim iki 7 euru ir suvartojimas sumažės [busim es čempionai]

...

... portretas
nalogų,nalogų,dar daugiau nalogų ir nieko išskyrus nalogus
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių