Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, kurias parengė Kaimo reikalų komitetas: už balsavo 81 parlamentaras, o po vieną buvo prieš ir susilaikė. 

Toliau pataisas Seimas svarstys lapkričio 4 dieną.

„Reikalavimai (dėl prekių ar produktų tiekimo  – BNS) būdavo nesutartiniai“, – pristatydamas pataisas teigė Kaimo reikalų komiteto vadovas Viktoras Pranckietis, konservatoriui Vilius Semeškai teigiant, kad kišamasi į verslo santykius. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad pakeitimas yra svarbus, o Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė mano, kad jais norima apginti tiekėjų teises.  

Pataisomis siekiama uždrausti prekybininkams iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. 

Pokyčiams pritaria ir Žemės ūkio ministerija, ir Konkurencijos taryba. Mėsos, grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, paukštininkystės, pienininkų asociacijos bei asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir Pieno centras taip pat mano, kad problema dėl didžiųjų prekybos tinklų taikomų nepagrįstų baudų vis dar aktuali, nes produkciją tiekėjai kartais vėluoja pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, dideles šventes.

Gamintojai yra sakę, kad ši problema gali būti išspręsta tik teisės aktų pakeitimais.

Seimo komitetui birželį apsisprendžiant, ar tokių draudimų reikia, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė tikino, kad prekybininkai taiko nebent minimalias baudas. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra sakiusi, kad baudas tiekėjams už prekių pristatymo trikdžius taiko du iš penkių didžiųjų prekybos tinklų – „Norfa“ ir „Rimi“. Pasak viceministrės, baudų nuo šių metų atsisakė „Maxima“ ir „Iki“. „Lidl“ tinklas, anot jos, tokių baudų niekada neskirdavo.