Seimas iš naujo spręs, ką laikyti susijusiais asmenims perkant žemę

Seimas spręs, ar grąžinti nuo 2014 metų gegužės įvestą ir iki šio sausio galiojusią nuostatą, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai.

Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įsigijęs asmuo būtų laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu arba su savo nepilnamečiais vaikais. 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 15 parlamentarų.  

Dabar susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat jų tėvai ir nepilnamečiai vaikai. 

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma piktinosi, kad siūloma pataisa norima susiaurinti nuo šių metų sausio išplėstą būrį asmenų, kuriems galiotų  ribojimai pirkti tokios žemės. 

„Tai kas lieka susiję asmenys – vyras su žmona ir tėvai su nepilnamečiais vaikais? (Pataisa) plačiai duris atveria įstatymo apėjimui dėl 500 hektarų“, – teigė jis. 

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatęs pataisą, aiškino, kad tvarką reikia keisti, nes Seimo kanceliarijoje redaguojant parlamentarų jau priimtą įstatymą įsivėlė techninė klaida ir susijusių asmenų ratas buvo išplėstas. 

Dabar vienas asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 hektarų. 

Apskaičiuojant šį maksimalų leistiną valdyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą dabar sumuojamas sutuoktinių, abiejų sutuoktinių tėvų ir sutuoktinių ar jų tėvų nepilnamečių vaikų turimas žemės plotas. Iki šių metų sumuotas tik tėvams ir jų nepilnamečiams vaikams priklausantis žemės plotas.

Siūlo ženklinti nuo originalo besiskiriančius produktus

Seimas siūlo įpareigoti gamintojus ir platintojus ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skiriasi nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.

Seimas antradienio vakarą pritarė tokiam siūlymui, jį pateikė pusmetį importuojamų maisto produktų kokybę tyrusi parlamentinė komisija – už jos išvadas balsavo 50 Seimo narių, prieš – vienintelis Audito komiteto narys „valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis, susilaikė keturi parlamentarai. 

N. Puteikis išvadas pavadino labai diplomatiškomis: „Nudiplomatindami išvadas, nieko nepasieksime. Siūlau pasidaryti kategoriškesnes ir tvirtesnes išvadas.“

„Skalbimo miltelių gamintojai turi atskirus fabrikus – Vakarų Europai ir Rytų Europai. Lygiai tas pats yra ir su maisto produktais. Kas rūko... Skirtumas tarp „Philip Morris“ Klaipėdoje ir Berlyne nupirktų cigarečių pakelio... Nereikia didelio rūkymo stažo turėti“, – tikino N. Puteikis. 

Konservatorius Žygimantas Pavilionis siūlė šiuo kausimu kviestis į Seimą už sveikatą ir maisto saugą atsakingą Europos Komisijos narį Vytenį Andriukaitį ir tartis su juo, ką „komisaras galėtų padaryti“.

„Atsakomybė daugeliu atveju yra būtent Komisijos“, – pareiškė Ž. Pavilionis.   

Seimo tyrimo komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė tikino, kad papildomas ženklinimas neskatins kainų didėjimo.   

Komisija taip pat siūlo Vyriausybei 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.  

Speciali Seimo komisija po pusmečio tyrimo nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai, taip pat konstatavo, kad Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, importuojant skirtingos nei kitose šalyse sudėties tų pačių ženklų maisto produktus.  

Pernai spalį sudaryta komisija aiškinosi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai.

Maisto ir veterinarijos tarnyba nesulaukė priekaištų, kad tik 2017 metais atliko šios problemos tyrimą, nors apie ją žinota nuo 2011 metų. Išsiaiškinta, kad Maisto ir veterinarijos bei Vartotojų apsaugos tarnybos nebuvo gavusios skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, teigia komisija.

Komisijos nariai sutarė, kad kai kurių ES valstybių atlikti tyrimai dėl dvejopos prekių kokybės patvirtino, jog tai yra bendra ES rinkos problema, bet visos bendrijos lygiu jos niekas nesprendė. 

Parlamentinis tyrimas buvo pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.