Seimas linkęs šalies kurortuose ir didmiesčiuose uždrausti deginti anglį bei durpes

Už tokį siūlymą Aplinkos oro apsaugos įstatymui dėl iškastinio kuro, pateiktą aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Antano Čepononio, antradienį balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo devyni, o susilaikė 10. Dėl to Seime dar laukia galutinis balsavimas.     

Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.

Už draudimo deginti kietąjį kurą pažeidimus gyventojams baudos siektų 60–300 eurų, įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170–1170 eurų.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis piktinosi, kad Seimui priėmus tokias pataisas, tik dalis Lietuvos išvengtų teršalų, kuriuos kelia anglies deginimas.

„Anglies deginimas čia yra kažkokia šventa karvė, kurios negalima liesti ir visi Lietuvoje ir toliau turime deginti tą anglį? Nes individualių namų kvartaluose mes kartais nebeturime jau kuo ir kvėpuoti žiemos metu“, – kalbėjo parlamentaras.

Turime galiausiai atsisakyti iškastinio kieto kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau.

 

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad visuomenė nežino, jog po kelerių metų bus draudžiama naudoti anglį šildymui.

„Tai yra rizikingas sprendimas. Mes nuteiksime apie 3 proc. Lietuvos gyventojų, šokiruosime ir to daryti tikrai nereikia (...) Turime galiausiai atsisakyti iškastinio kieto kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Konservatoriaus Edmundo Pupinio tvirtinimu, yra gerai daroma, kad pradedama drausti kietąjį kurą deginti nuo didžiųjų miestų, kur, anot jo, „problemų su kietuoju kuru ne tiek daug“.

Jeigu Seimas šiam siūlymui pritars per galutinį balsavimą, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.   

Pakeitimų autoriai sako, kad šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.