- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės teiktas pataisas, siūlančias įvesti 40 tūkst. kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.
Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
Vyriausybės parengtos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos priimtos 87 parlamentarams balsavus už, vienam prieš, o dar aštuoniems susilaikius.
„Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi darbo migracijos procesai bus geriau kontroliuojami Lietuvoje“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.
Pasak A. Bilotaitės, taip pat sugriežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos, reikalavimai įmonėms, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas tikrai negalime pražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – teigė A. Bilotaitė.
Į užsieniečių įdarbinimo kvotą bus įtraukti tik naujai atvykstantys dirbti užsieniečiai. A. Bilotaitė yra sakiusi, kad kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.
Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad pataisos „atskirs dvi migrantų grupes“. Anot jo, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę darbuotojams jokių ribojimų įvesta nebus, o Lietuvos darbo rinka bus apsaugota nuo nekvalifikuotų trečiųjų šalių darbuotojų.
„Rinką reikėjo tvarkyti“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas.
Reikia apskritai pakeisti požiūrį į migraciją ir skatinti ne asmenų imigraciją, o labai produktyvių įmonių augimą imigracijos sąskaita.
Konservatoriaus Žygimanto Povilionio teigimu, pataisos yra geras kompromisas tarp šalies saugumo ir darbo rinkos poreikių. Jo teigimu, įstatymu pirmąkart istorijoje priimtos migracijos lubos.
Pataisoms prieštaravęs liberalas Raimondas Lopata pabrėžė, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi apie 230 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių, daugiausia – iš posovietinių valstybių, kurių piliečių Lietuvoje tik daugėja.
Anksčiau pataisas svarstęs Užsienio reikalų komitetas nepritarė parlamentaro siūlymui Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių piliečiams kasmet taikyti 1 tūkst. kvotą.
R. Lopata klausė, ar „iš NVS šalių plūstanti migracija negrąžina mūsų į Rusijos dominuojamą posovietinę erdvę“.
Prieš pataisas pasisakęs Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas tikino, kad Lietuvoje nereikėtų reguliuoti, kokių profesijų darbuotojų reikia produktyvioms įmonėms.
„Reikia apskritai pakeisti požiūrį į migraciją ir skatinti ne asmenų imigraciją, o labai produktyvių įmonių augimą imigracijos sąskaita. Ir visiškai nesvarbu, ką pasikvies įmonė, kuri kuria 200 tūkst. eurų vertę vienam darbuotojui. Gal jai valytojo reikia, gal vairuotojo – tegul kviečiasi“, – sakė A. Žukauskas.
Pataisomis, be kita ko, naikinamas darbo rinkos testas ir trūkstamų profesijų sąrašas, nebus reikalaujama darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
Be to, darbdavys galės įdarbinti užsieniečius tik jei turės veiklos, kuriai samdo darbuotoją licenciją, taip pat, jei jis nebuvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, apie juos neteikė melagingos informacijos.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.
Pakeitimai taip pat apibrėš įmonių atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot VRM, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.
Taip pat darbdaviai privalės informuoti apie užsieniečio kvalifikaciją ir veiklos, į kurią įdarbinama, darbo patirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?4
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį1
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams3
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta5
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...