Šią savaitę po priėmimo tokius Nacionalinio plėtros banko įstatymo pakeitimus palaikė 96 Seimo nariai, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo.

Plėtros bankui leidus nemokėti dividendų, finansų įstaigos pelnas bus kaupiamas rezerve ir skiriamas ILTE kapitalui stiprinti.

ILTE taip pat galės savarankiškai, be papildomų Vyriausybės sprendimų vertinti skatinamojo finansavimo poreikius ir jį skirstyti.

Laisvas lėšas plėtros bankas galės investuoti į pelningesnes vykdomas finansines priemones, o ne laikyti jas indėliuose ar investuoti į mažai pelningus vertybinius popierius.

Plėtros banko skaičiavimais, per keletą metų šių lėšų suma gali sudaryti apie 800 mln. eurų.

Anot Finansų ministerijos, pokyčiai pagerins verslo sąlygas, nes ILTE galės efektyviau pasirinkti ir valdyti projektus, mažindamas finansinių nuostolių riziką, administracinę naštą.

Nacionalinio plėtros banko statusą anksčiau buvusiai nacionalinei plėtros įstaigai ILTE suteikė praėjusios kadencijos Seimas, pritaręs tuometės Vyriausybės siūlymui.

Planuojama, kad iki 2030 m. ILTE finansuos valstybei strategiškai svarbius projektus, kurių bendra vertė sieks 1 mlrd. eurų. Šie pokyčiai padės skatinti verslo plėtrą ir kurti palankesnes investicines galimybes.

Liepą Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos siūlymui stiprinti ILTE, jos įstatinį kapitalą padidinant 150 mln. eurų (per tris metus po 50 mln. eurų), iki 350 mln. eurų.

Investavus 150 mln. eurų valstybinio kapitalo, ne mažiau kaip 850 mln. eurų ILTE turės pritraukti iš privačių investuotojų.