Seimas galutinai apsisprendė dėl didesnių mokesčių lošimų ir loterijų verslui

Už Loterijų ir lošimų mokesčio bei azartinių lošimų įstatymų pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, 3 projekto nepalaikė, 27 susilaikė.

Nuo liepos 1 d. lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančios pajamos bus apmokestinamos 20 proc. tarifu. Savo ruožtu po metų loterijų verslas į valstybės biudžetą mokės 18 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės.

Antradienio rytą prieš Seimo posėdį susitikę Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pritarė Vyriausybės pasiūlymui apmokestinimo taikymą vėlinti loterijų organizatoriams, tačiau nepalaikė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo siūlymo suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką – loterijas apmokestinti ne nuo išplatintų bilietų vertės, o pajamų iš parduotų bilietų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Dėl to vietoj BFK siūlomų 18 proc. loterijos būtų buvusios apmokestintos 15 proc. tarifu.

Nesulaukęs palaikymo komitete, E. Gentvilas prieš balsavimą savo siūlymą atsiėmė.

Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė BFK pasiūlytiems mokesčių tarifams, tačiau didesnį loterijų apmokestinimą siūlo atidėti iki 2023 m. pradžios. Anot Finansų ministerijos, nukėlus apmokestinimo datą, verslas turėtų daugiau laiko prisitaikyti prie pakitusio teisinio reglamentavimo ir prie jo priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas.

Pakeitimams besipriešinusios Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno tvirtinimu, jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas dėl nevienodos apmokestinimo bazės mokestinė našta verslui didėtų 40 proc. A. Karaliūnas pažymi, kad loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia.

Pasak jo, vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų. Pasak asociacijos, 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y. 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų. Loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y. 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.

A. Karaliūno teigimu, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – net 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų.

Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, azartiniai lošimai daro neigiamą poveikį visuomenei, todėl verslas turi didesniais mokesčiais prisidėti prie priklausomybių prevencijos finansavimo. Panašią žalą, tikina parlamentaras, daro ir momentinės bei internetinės loterijos.

„Azartinių žaidimų verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir turi didelį neigiamą poveikį visuomenei. Azartiniai žaidimai, įskaitant momentines ir internetines loterijas, sukelia priklausomybę, lemia psichikos sveikatos sutrikimus, finansines problemas, griauna žmonių gyvenimus, neretai priveda prie savižudybės. Todėl labai svarbu, kad šios įmonės, mokėdamos papildomus mokesčius, prisidėtų prie visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo“, – sako M. Majauskas.

Jis nurodo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse azartinių žaidimų organizatoriai moka gerokai didesnius mokesčius ir taip labiau prisideda prie visuomenės gerovės. Kaip pavyzdį politikas pateikia Estiją, kurioje loterijų verslas priklauso valstybei ir moka 18 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.

Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.

Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.