Seimas ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų

Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai.

Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. kilimą, kaip su švietimo profesinėmis sąjungomis, išskyrus streikuojančią Andriaus Navicko Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjungą, sutarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pataisomis tęsiant viešojo sektoriaus reformą keičiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį, o pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami pagal naują pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Kritika – dėl per daug galios vadovui

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad frakcijos nariai yra priversti balsuoti už teikiamą įstatymą dėl didesnių algų mokytojams, tačiau kritikavo projektą sakydamas, kad per daug galios sprendžiant dėl darbuotojo darbo užmokesčio suteikiama vadovams.

„Mes priversti balsuoti už šitą įstatymą dėl to, kad yra 219 milijonų mokytojams ir visi suprantam, kad prižadėjom šitai padaryti, bet mes kalbame apie darbo užmokestį, kurį nuo naujų metų pradės didinti arba mažinti vadovas. Ne valstybė, kuri užtikrintų normalų finansavimą, o vadovas“, – sakė A. Sysas.

„Dar kartą pasikartosiu, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose dirba arti 200 tūkst. darbuotojų, didelis skaičius žmonių, man atrodo, kad gal ir bus burtininkų vadovų, kurie sugebės iš kepurės surasti kažkiek pinigų ir skirti, bet daugelis darbuotojų gali pasijusti, jei iš kažko išims, tai jiems sumažės atlyginimas“, – kalbėjo socialdemokratas.

Mes priversti balsuoti už šitą įstatymą dėl to, kad yra 219 milijonų mokytojams ir visi suprantam, kad prižadėjom šitai padaryti, bet mes kalbame apie darbo užmokestį, kurį nuo naujų metų pradės didinti arba mažinti vadovas. Ne valstybė, kuri užtikrintų normalų finansavimą, o vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nepriėmus įstatymo kitąmet išvis bus neįmanoma mokėti atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie nėra valstybės tarnautojai.

„Tai yra įstatymo projektas, kuriam įgyvendinti lėšos suplanuotos biudžete, ir ne tik švietimo darbuotojams, bet ir kitiems  biudžetininkams, minimalių koeficientų padidinimas, kad jie atitoltų nuo atnaujintos minimalios algos. Jūsų valia nepriimti įstatymo, bet tada pagal kokį įstatymą reikės mokėti algas mokytojams, socialiniams, kultūros darbuotojams ar kitiems, dirbantiems darbą biudžetinėse įstaigose, kurie nėra valstybės tarnautojai, aš tiesiog nežinau“, – sakė premjerė.

Augs mažiausiai uždirbantiems

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad priėmus įstatymų pataisų paketą didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių, o mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų.

Pataisos numato, kad įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir, kai nurodo ministerija, palies apie 47 tūkst. darbuotojų – tam kitąmet reikės 38,6 mln. eurų.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Didės koeficientai, darbo laiko normos

Taip pat numatyta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų  pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo sausio padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 procentą.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo sausio siūloma padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras jų didėjimas sieks 30 procentų. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 metais būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.

Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas – netiesioginio darbo valandų skaičių, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023-iųjų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Ministerijos skaičiavimu, pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.