Gerokai sumažėjus nekilnojamojo turto sandorių skaičiui, statybų bendrovės grasina pasitraukti iš gyvenamojo būsto rinkos ir taip tikisi atgaivinti paklausą.

Statybų bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis interviu Žinių radijui pareiškė, kad statybų bendrovės peržiūri kitų metų planus, ketina atsisakyti dalies projektų ir anksčiau žadėtų 8 tūkst. naujų būstų tikrai nebepastatys. Jis pripažįsta, kad tokiu būdu siekiama sukelti naujų būstų stygių.
Tokių priemonių statybininkai esą buvo priversti imtis dėl nekilnojamojo turto rinką užvaldžiusio sąstingio. Metų pradžioje gerokai šoktelėjęs nekilnojamojo turto sandorių skaičius vėliau ėmė mažėti ir neatsitiesia iki šiol.

„Sandorių skaičius ėmė kristi apie balandžio mėnesį, būtent tada, kai ėmė prastėti vartotojų lūkesčių rodikliai“, – teigia „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas dr. Vadimas Titarenka.

Naujas būstas nebeįperkamas

Vartotojų lūkesčių dėl ateities blogėjimą lemia didžiulė infliacija, kuri suryja didėjančias pajamas. Į tokius pokyčius sureagavo nekilnojamojo turto rinka – gyventojai ėmė abejoti savo finansinėmis galimybėmis.
Ekspertas sutinka, kad statytojams, nenorintiems prarasti pajamų, verta galvoti, kaip investicijas nukreipti į kitas nekilnojamojo turto rinkos sritis. Tačiau jis nemano, kad bus sustabdyti jau pradėti projektai, nes tai reikštų „ilgalaikį lėšų įšaldymą“.
V.Titarenkos teigimu, dirbtinai didinti naujos statybos būsto stygiaus nereikia: Lietuvoje apsirūpinimo būstu rodikliai iki šiol vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje, blogesni jie tik Lenkijoje.
Be to, pastaruoju metu kilusios senos statybos būstų kainos rodo, kad naujas būstas lietuviams tapo nebeįperkamas.

Imasi dirbtinių priemonių?

Šiuo metu Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: net gerokai sumažėjus būsto pardavimo sandorių, nekilnojamojo turto kainos kyla. Tai gali būti rinkodaros triukas siekiant dirbtinai palaikyti rinkos aktyvumą.
„Jei statytojai imtų mažinti kainas, kaip manote, kas įvyktų? Gyventojai būsto nepultų pirkti, jie lauktų, kol kainos nukris dar daugiau“, – kalbėjo ekspertas ir kartu pripažino, kad kai kurių segmentų nekilnojamojo turto kainos vis dėlto turės šiek tiek kristi, tačiau tai nebus burbulo sprogimas.
Pastaraisiais mėnesiais Latvijoje ir Estijoje nekilnojamojo turto kainos pamažu krenta. Labiausiai tai jaučiama Estijoje, nes ten blogėjant gyventojų lūkesčiams vienu metu rinkai buvo pasiūlyta pernelyg daug naujos statybos būstų.
V.Titarenkos teigimu, sandorių skaičius vargu ar didės ir ateityje, vartotojus apėmęs pesimizmas dėl kylančių kainų gali užsitęsti, nes kitąmet prognozuojamas tolesnis ir dar didesnis infliacijos augimas.