Bankai pripažįsta, kad Lietuvai lipant iš ekonomikos krizės ir palengva augant dirbančių žmonių pajamoms, patys lietuviai vis dar atsargiai vertina galimybes skolintis, nors būstą įpirkti gali vis daugiau tautiečių.

Paskolas stengėsi grąžinti

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį namų ūkiai toliau didino savo finansinį turtą, daugiausia indėliais, taip pat daugiau grąžino senų paskolų, nei ėmė naujų.

Tiesa, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 m. sausį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu, namų ūkiai paėmė jau daugiau naujų paskolų. "Jei aplinkos sąlygos smarkiai nepablogės, 2013 m. galime tikėtis šiek tiek drąsesnių finansų valdymo sprendimų – investicijų į finansinį ar kitokį turtą, drąsesnio skolinimosi", – tvirtino SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Daugėjo indėlių

Nors išlaidos metų pabaigoje buvo didesnės, paskutinį metų ketvirtį namų ūkių indėlių finansų institucijose vertė padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 4 proc., ir metų pabaigoje buvo 28,7 mlrd. litų. Įsipareigojimų finansų institucijoms sumažėjo 260 mln. litų (1 proc.). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) siekė 12 mlrd. litų, arba maždaug 4 tūkst. litų vienam gyventojui. Daugiausia (1,2 mlrd. litų) ketvirtą praėjusių metų ketvirtį padidėjo indėlių (terminuotųjų ir neterminuotųjų) suma.

Tiesa, šių metų pradžios skolinimosi statistika rodo, kad naujų paskolų suteikta jau daugiau. Pirmą metų mėnesį naujų vartojimo paskolų ir naujų būsto paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. didesnė negu pirmą 2012 m. mėnesį.

Būstas įperkamesnis

"Swedbank" atlikta būsto įperkamumo indekso analizė rodo, kad 2012 m. pabaigoje būsto įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo dvigubai. Nors gyventojai vis dar išlieka atsargūs skolindamiesi, daug lengviau įperkami būstai ir didėjanti jų pasiūla lėmė išaugusį nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą.

"Krintant butų kainoms ir smarkiai mažėjant palūkanoms būsto įperkamumo indeksas Vilniuje paskutinį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo net 14,7 procentinio punkto – iki 127,8. Vilniečių atlyginimai buvo 27,8 proc. didesni, nei pakankami 55 kv. m butui sostinėje įpirkti", – teigė "Swedbank" vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Vis dėlto, vertinant Baltijos šalių sostinių gyventojų atlyginimus ir būstų kainas, Vilnius vis dar atrodo prasčiausiai. Pavyzdžiui, Taline minėto indekso reikšmė paaugo 8,6 procentinio punkto, iki 171,8, Rygoje kilo 5 procentiniais punktais – iki 156,7. Tai reiškia, kad Talino gyventojų atlyginimai buvo 71,8 proc., o Rygos – 56,7 proc. didesni, nei pakankami panašiam butui įsigyti.

Ketvirtą 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, butų pardavimo sandorių skaičius Vilniuje didėjo sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių ir išaugo 11,5 proc. Nors nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas ir augo, butų kainos per metus sumažėjo 4,7 proc., o kitose dviejose sostinėse pakilo daugiau nei 5 proc.