Sankcijų akivaizdoje: kokios baltarusiškų trąšų alternatyvos?

Gyvybiškai svarbus elementas

Kaip įvardijo Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kalis yra tarp pagrindinių elementų, gyvybiškai svarbių augmenijai – jo trūkstant augalai mažiau žydi, prasčiau vystosi lapai, prasideda ligos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš 2019 m. žemės ūkyje naudotų mineralinių trąšų kalio trąšos užėmė antrą poziciją po azotinių. Didžiausi jų kiekiai teko žieminiams ir vasariniams javams bei rapsams.

Vis dėlto A.Svitojus linkęs manyti, kad, net vertinant kalio trąšų poreikį ir sunaudojimo apimtis, daugiau nei tikėtina, jog iš šios rinkos iškritus vienam didžiausių žaidėjų mūsų šalies žemdirbiai įtampos nepajus, nes šio produkto importui yra įvairių nesunkiai prieinamų alternatyvų.

"Per Lietuvą keliaujančios "Belaruskalij" kalio trąšos yra aktualesnis klausimas tiems sektoriams, kurie uždirba iš pervežimų ir perkrovimų", – sakė pašnekovas.

Antai kiek anksčiau skelbta, kad įsigaliojus sankcijoms Baltarusijai "Lietuvos geležinkeliams" grėstų prarasti ketvirtadalį, o Klaipėdos jūrų uostui – iki 30 proc. krovinių.

Stiprių konkurentų netrūksta

A.Svitojaus teigimu, baltarusiškas kalio trąšas gali pakeisti ne tik įvežtinės iš ES valstybių.

"Europos ir pasaulio rinka plati, šias trąšas daug kas gamina, konkuruoja ir Rusija, ir kitos šalys, todėl jų stygiaus tikrai nepajusime", – linkęs manyti LŽŪR pirmininkas.

Jau praėjusiais metais mineralinių kalio trąšų daugiau importuota iš Rusijos nei Baltarusijos (atitinkamai 59 ir 26 proc.).

Tačiau tikėtina, kad pokyčiai rinkoje turės tam tikrų finansinių padarinių, tad, pasak pašnekovo, išaugusi kalio trąšų kaina dvejų trejų metų laikotarpiu turės įtakos ir ūkininkų auginamos produkcijos kainų kilimui.

Šias prognozes patvirtino ir bendrovės "Agrochema" Trąšų skyriaus vadovo Vyčio Varanavičiaus įžvalgos.

"Visada siekiame, kad mūsų produktų – tiek trąšų, tiek augalų apsaugos ar sėklų – krepšelis būtų suformuotas ir klientų poreikis būtų patenkintas bent vieną sezoną į priekį. Šiam rudens sezonui, kai ir vyksta pagrindinis tręšimas kalio trąšomis, buvome rimtai pasiruošę ir ūkininkus trąšomis aprūpinome be jokių trikdžių", – nūdienos situaciją įvardijo įmonės atstovas.

O intensyviai pavasarinį tręšimo sezoną planuojantis verslas dairosi kitų galimų nišų.

Naudojame vis dar per daug

"Nuo gruodžio sankcijos baltarusiškam kaliui bus dar smarkiau sugriežtintos, todėl mūsų skystų trąšų "Lyderis" ir smulkios fasuotės sodo, daržo trąšų gamybai reikalingą kalį importuosime iš Rusijos", – teigė pašnekovas.

V.Varanavičiaus žodžiais, kalio kaina šioje šalyje yra konkurencinga, tačiau sykiu ilgės ir pristatymo terminai. Akivaizdu, kad galutinio produkto kaina keisis – kiek, pasak pašnekovo, kol kas tiksliau prognozuoti sunku.

Kita vertus, specialistai pripažįsta, kad pastaruoju metu visų trąšų kainų kilimo tendencija akivaizdi.

"Todėl brangstant trąšoms vis svarbesnis tampa optimalus tręšimas ir racionalus tręšimo planavimas", – pabrėžė bendrovės "Agrochema" atstovas V.Varanavičius.

Savo ruožtu LŽŪR pirmininkas A.Svitojus pastebi, jog vis dar per daug mineralinių trąšų žemės ūkyje naudojama ir vertinant iš aplinkosauginių pozicijų.

Arūnas Svitojus: Europos ir pasaulio rinka plati, šias trąšas daug kas gamina, konkuruoja, todėl jų stygiaus tikrai nepajusime.

Pertekliniai šių trąšų kiekiai ne tik teršia upes, požeminius vandenis, rūgština dirvą – energetiškai intensyvi šio produkto gamyba stipriai prisideda ir prie klimato kaitos.

Paskatinimas galvoti plačiau

Tad kintanti situacija trąšų rinkoje tam tikra prasme galėtų tapti ir pozityviu postūmiu dar labiau sukant žaliąja kryptimi.

Kaip galimus sprendinius specialistai įvardija tiek dirvožemio įdirbimo optimizavimą, tiek intensyvesnį organinių trąšų naudojimą.

Sėkmingos aplinkosauginės sinergijos jau skinasi kelią – Alytaus regione iš anaerobiniu būdu apdorotų maisto ir virtuvės atliekų jau ne vienus metus gaminamas kompostas, kurį superka ūkininkai.

"Šiandienos aktualijos gali būti ir tam tikras paskatinimas pagalvoti truputį plačiau, pasinaudoti naujesnėmis technologijomis, mokslo pasiekimais ir gerąja praktika", – pripažino A.Svitojus.

Anot ekspertų, Baltarusijai paskelbtos sankcijos turėtų būti akstinas ir kitiems, daugiausia nuostolių patirsiantiems sektoriams, kaip pervežėjams, krovos įmonėms, diversifikuoti savo veiklą.

LŽŪR pirmininko teigimu, bet kokiu atveju pragmatiški verslo interesai neturėtų nusverti valstybės orumą išreiškiančių principų.

Skaičiai ir faktai

ES Tarybos reglamentas, kuriame buvo nustatytos sektorinės ekonominės sankcijos Baltarusijai, įsigaliojo šių metų birželio 25 d. Ribojimus Baltarusijai priėmė ir JAV iždo departamentas. Sankcijos apima draudimą prekiauti ir pervežti tam tikrų rūšių kalio trąšas, naftos produktus, tabako gaminius, o Baltarusijos vyriausybei ir valstybiniams bankams uždaryta prieiga prie Europos skolinimo rinkos.

Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtos Lietuvos ekonomikos apžvalgos duomenimis, daugiametė vidutinė importo vertė iš Baltarusijos per metus sudarė apie 765,6 mln. eurų. Remiantis 2021 m. I pusmečio duomenimis, Lietuva iš Baltarusijos importavo prekių už 559,9 mln. eurų.

2021 m. I pusmetį prekių importas iš Baltarusijos augo 58,3 proc. ir 1,5 procentinio punkto didino bendras Lietuvos importo apimtis. Šį augimą paskatino net 156,9 proc. (1,6 karto) išaugęs mineralinių produktų importas.

2021 m. I pusmečio duomenys rodo, kad reikšmingų struktūrinių pokyčių importe neįvyko, importuota produkcija (prekių rūšys) iš Baltarusijos struktūriškai išliko panaši kaip ir 2020 m.

Vertinant pastaruosius septynerius metus, vidutinė eksporto į Baltarusiją vertė per metus siekė 587,7 mln. eurų. 2020 m. Baltarusija buvo septinta paslaugų eksporto rinka, į kurią eksportuota 3,7 proc. visų paslaugų. Per šį laikotarpį Lietuvos paslaugų eksporto į Baltarusiją vertė sudarė 498,4 mln. eurų.

2020 m. 79,3 proc. Lietuvos paslaugų eksporto į Baltarusiją sudarė transporto paslaugos.