- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, jei pradžioje projekto įgyvendinimas strigo dėl nesusikalbėjimo su Europos Komisija, šiandien jis stringa ir dėl netinkamų kitų Baltijos šalių priimtų sprendimų.
„Dar būnant ministru pirmininku tie patys klausimai buvo aktyviai sprendžiami su kolegomis Baltijos valstybėse dėl šito projekto strigimo“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie nesutarimai, kurie buvo tokio techninio pobūdžio, jie peraugo į tai, kad projektas strigo 4 metus. Ne tik strigo, bet ir pabrango iki 4 kartų. Kai kurie mūsų partneriai neinvestavo nieko į vežę, bet statė stotis. (...) Lietuva investicijas daro į vėžę, ten kur ir turi būti, mūsų partneriai, deja, užstrigo infrastruktūriniuose projektuose su stotimis“, – paaiškino jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad šį klausimą jis jau iškėlė aukščiausiems Latvijos pareigūnams ir „Rail Balticos“ projekto eigą pavadino vienu iš naujai Vyriausybei tenkančių tarptautinių iššūkių.
„Latvijoje teko tuo pačiu klausimu diskutuoti ir su parlamento pirmininke, ir su Vyriausybės vadove, ir su prezidentu. Matyt, čia mūsų naujai Vyriausybei vienas tokių tarptautinių iššūkių bus šio projekto rizikų suvaldymas ir jo tolesnis įgyvendinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Latvijos Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
KMT ketvirtfinalis: „Žalgir...
-
Karolis Raišys ir Mykolas Pau...
-
Teismas paskelbė nuosprendį ...
-
18–ojo Vilniaus trumpųjų f...
-
Vilniuje sutikti iš Dakaro ra...
-
Karaliaus Mindaugo prospekte ...
-
Didelė avarija Karaliaus Mind...
-
KMT ketvirtfinalio rungtynės:...
-
Citadele KMT ketvirtfinalio ru...
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimoFinansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelįRengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas2Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...
-
Ruginienė: šį finansinį klausimą laikas imti į savo rankasPavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų. ...
-
Kalbame garsiausiai, bet ir patys turime skylių: iš Lietuvos reikalingos prekės keliauja rusamsLietuva bene garsiausiai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai, bet pati Lietuva per trejus metus neužlopė skylių, pro kurias iš Lietuvos keliauja rusams reikalingos prekės. Naujasis užsienio reikalų ministras apskritai sako, kad Lietuva ne...
-
LEA: slūgstant įtampai rinkose, keičiasi ir gamtinių dujų kainosPer praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą, praneša Lie...
-
EIM pristatė planą START: siekiame ambicingo tiksloEkonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pirmadienį Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą START, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Planas pris...
-
Ekonomistai: valstybei teks skaičiuoti – gyventojų pečius užguls didesni mokesčiai?Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstyb...
-
Paluckas įvertino Žemaitaičio pareiškimus: tai normali, nors ir gana aštroka diskusija1„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui skeptiškai vertinant Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimą dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas tokią koalicijos partnerio reakciją laiko normalios, nors ir ...
