- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis aiškina, kad Seime priimtos Užimtumo įstatymo pataisos yra bandymas sugrąžinti nedirbančius darbingo amžiaus žmones į darbo rinką, kad jie galėtų pajamas užsidirbti patys. Pasak jo, laisvų darbo vietų šalyje yra pakankamai daug, tačiau trūksta dirbančių žmonių.
„Toks bandymas yra, ar bus sėkmingas ar ne, ateitis parodys. Reikia sutikti, kad visos Vyriausybės darė žingsnius, ieškojo būdų, kaip paskatinti žmones nevegetuoti turint tam tikrą ilgalaikio bedarbio statusą, bet kažkaip pabandyti tuos žmones integruoti atgal į darbo rinką, tai yra svarbiausias dalykas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Dalis žmonių tiesiog niekaip nebeplanuoja ir nenorėtų grįžti į darbo rinką, o norėtų tiesiog būti tokiame patogiame statuse, kaip jie galvoja“, – pridūrė jis.
Seimo narys tikina, kad politiškai tokie sprendimai, kurie yra priimti Užimtumo įstatymo pataisų dėka yra pavojingi, kadangi žmonės, kurie nenori grįžti į darbo rinką, nebus labai laimingi. Jis pakartojo, kad tai, ar valdančiųjų priimtas sprendimas pasiteisino, parodys rezultatai ateityje.
„Jeigu šalyje būtų darbo vietų trūkumas ir žmonės neturėtų kur įsidarbinti, neturėtų galimybių, nebūtų jiems suteikiamos galimybės persikvalifikuoti, įgyti tam tikras kompetencijas ir tada, atiminėjamos socialinės pašalpos, būtų visai kitokia situacija. Bet dabar situacija yra kitokia, turime paradoksą, darbo rinkoje žmonių didžiulį trūkumą, turime įvairių programų, kalbant apie persikvalifikavimą, kompetencijų įgijimą bei grąžinimą į darbo rinką ir laukiame priimtų sprendimų rezultatų“, – sakė ekspremjeras.
ELTA primena, kad Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.
Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.
Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar į tai nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.
Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4
Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?
Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...